Atnaujintas 2003 m. balandžio 25 d.
Nr.32
(1136)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Laikas
Atmintis
Mums rašo
Sveikata
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Popiežius meldėsi už taiką pasaulyje

Kryžiaus kelias aplink Koliziejų Romoje

Popiežius liečia nukryžiuotąjį Kristaus kančios ceremonijoje

EPA-ELTA nuotraukos

Išreikšdamas nerimą dėl vykusių karo veiksmų Irake ir vedamas savo troškimo, kad pasaulis gyventų taikoje, popiežius Jonas Paulius II, vėlai penktadienio vakare pasibaigus Kryžiaus kelio procesijai aplink Koliziejų, perskaitė ypač dvasingą kreipimąsi į pasaulio tikinčiuosius. Dažnai nukrypdamas nuo savo iš anksto parengtos kalbos ir labai aiškiai artikuliuodamas kiekvieną žodį, Šventasis Tėvas lotyniškai kalbėjo apie būtinybę iš esmės suprasti tikrąją Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo reikšmę. “Žmogus negali dovanoti gyvenimo po mirties. Žmogiškajame gyvenime mirtis yra paskutinis taškas. Prisikėlimas ateina iš Viešpaties”, - sakė popiežius tūkstantinei tikinčiųjų miniai.
popiežius paminėjo “karo aukas, terorizmą ir neapykantą”, primindamas žmonėms apie karinę kampaniją Irake, rugsėjo 11-osios išpuolius bei tebesitęsiančią krizę Artimuosiuose Rytuose.
Kryžiaus kelyje - visose 14 Jėzaus Kristaus kančių stočių - popiežius meldėsi už taiką pasaulyje. Griežtas karo Irake priešininkas Šventasis Tėvas vienoje iš stočių paprašė irakiečių šeimos panešti kryžių.
Popiežiaus susirūpinimą dėl Artimųjų Rytų simbolizavo tarp aštuntosios ir devintosios stočių po kryžiumi palinkę pranciškonų vienuoliai iš Šventosios žemės.
Kelionės metu nuo dešimtos iki vienuoliktos Kristaus kančios stočių buvo meldžiamasi už pasaulį užgriuvusios plaučių uždegimo epidemijos SŪRS aukas. Tarp šių stočių kryžių už popiežių nešė italų daktaro Karlo Urbanio, dirbusio Pasaulio sveikatos organizacijoje ir mirusio nuo šios ligos praėjusią savaitę Bankoke, šeimos nariai.
Didįjį šeštadienį Jonas Paulius II atlydėjo vieną milijardą pasaulio Romos katalikų į Velykų šventę. Jis dalyvavo tris valandas trukusioje Velykų vigilijoje Šv. Petro bazilikoje. Auksu puoštus apeiginius drabužius vilkintis Šventasis Tėvas išrėžė pirmąją ir paskutiniąją graikų abėcėlės raides - alfa ir omega - ant didžiosios žvakės didžiausios krikščionių pasaulio bažnyčios atriume.
Šv. Mišios prasidėjo tamsoje, kuria simbolizuojama tamsa tarp Kristaus mirties ir prisikėlimo. Uždegus žvakę prie altoriaus, bazilikoje susirinkę tikintieji uždegė savo žvakes, ir milžiniškoje bazilikoje buvo uždegta šviesa.
Prie pagrindinio altoriaus popiežius buvo nuvežtas su nauja specialia perkeliama pakyla, leidžiančia jam sutaupyti jėgų ir nevarginti artrito pažeistų kojų. Šia pakyla, taip pat ir naująja kėde, kuri leidžia jam aukoti šv.Mišias sėdint prie aukšto altoriaus, jis naudojasi visą savaitę.
Pamoksle popiežius Jonas Paulius II daugiausia dėmesio skyrė religinei prisikėlimo temai ir tam, kaip sekmadienio ryte buvo rastas tuščias Kristaus kapas.
“Jei Kristus būtų likęs kapo kaliniu, žmonija ir viskas, kas buvo sukurta, tam tikra prasme prarastų savo prasmę, - teigė popiežius. - Šią Prisikėlimo naktį viskas prasideda iš naujo. Tai tarsi naujoji istorijos ir visos Visatos pradžia, nes Kristus prisikėlė”.
Apeigų metu taip pat buvo pakrikštyti septyni žmonės, pasirinkę katalikybę. Naujieji katalikai atvyko iš Nigerijos, Burkina Faso, Italijos, Tuniso, Japonijos, Burundžio ir JAV.
Sekmadienio rytą popiežius Jonas Paulius II Velykų kreipimesi į pasaulio žmones paragino visus siekti taikos ir pažymėjo, kad savo ateitimi su tarptautinės bendruomenės pagalba turi rūpintis patys irakiečiai. Jau 25-ąjį kartą pasaulį į Velykas atlydėjęs Šventasis Tėvas taip pat paragino naujojo tūkstantmečio pradžioje, “tragiškai sutepto smurto ir konfliktų”, nutraukti “neapykantos grandinę”, keliančią rimtą pavojų žmonijai.
Kreipimesi, kuris buvo tiesiogiai transliuotas šimtams milijonų žmonių 54 pasaulio valstybėse, jis palinkėjo pasauliui laimingų ir taikių Velykų 62 kalbomis, įskaitant arabų, ivritą ir kai kurias kalbas, kuriomis kalba konfliktuojančios Afrikos ir Azijos valstybės.
“Taika Irakui”, - pareiškė jis du kartus per metus skaitomame kreipimesi “Į miestą ir pasaulį” (“Urbi et Orbi”).
Išgirdusi popiežiaus raginimus siekti taikos, susirinkusi šimtatūkstantinė tikinčiųjų minia, nepaisydama pliaupiančio lietaus, pratrūko šūksniais, priversdama Šventąjį Tėvą pakelti balsą ir pakartoti kelias frazes. Popiežius dar kartą prabilo apie savo būgštavimus, kad tiek nauji, tiek užsitęsę konfliktai Artimuosiuose Rytuose gali įžiebti “tragišką kovą tarp kultūrų ir religijų”. Žmonija turi vadovautis atlaidumu, supratimu, kantrumu ir siekiu kurti taiką, jei pasaulis iš tiesų nori sulaukti “naujosios teisingumo ir taikos eros”. Popiežius “paragino siekti taikos kitose pasaulio dalyse, kuriose per pamirštus karus ir užsitęsusius konfliktus žūsta ir yra sužeidžiami žmonės, o tarptautinė bendruomenė tyli ir tai ignoruoja”.

XXI-Reuters-ELTA

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija