Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Laikas
Atmintis
Mums rašo
Sveikata
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis

(atnaujinta)

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius meldėsi už taiką pasaulyje

Popiežius liečia nukryžiuotąjį Kristaus kančios ceremonijoje

Išreikšdamas nerimą dėl vykusių karo veiksmų Irake ir vedamas savo troškimo, kad pasaulis gyventų taikoje, popiežius Jonas Paulius II, vėlai penktadienio vakare pasibaigus Kryžiaus kelio procesijai aplink Koliziejų, perskaitė ypač dvasingą kreipimąsi į pasaulio tikinčiuosius. Dažnai nukrypdamas nuo savo iš anksto parengtos kalbos ir labai aiškiai artikuliuodamas kiekvieną žodį, Šventasis Tėvas lotyniškai kalbėjo apie būtinybę iš esmės suprasti tikrąją Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo reikšmę. “Žmogus negali dovanoti gyvenimo po mirties. Žmogiškajame gyvenime mirtis yra paskutinis taškas. Prisikėlimas ateina iš Viešpaties”, - sakė popiežius tūkstantinei tikinčiųjų miniai.
popiežius paminėjo “karo aukas, terorizmą ir neapykantą”, primindamas žmonėms apie karinę kampaniją Irake, rugsėjo 11-osios išpuolius bei tebesitęsiančią krizę Artimuosiuose Rytuose.
Kryžiaus kelyje - visose 14 Jėzaus Kristaus kančių stočių - popiežius meldėsi už taiką pasaulyje. Griežtas karo Irake priešininkas Šventasis Tėvas vienoje iš stočių paprašė irakiečių šeimos panešti kryžių.
Popiežiaus susirūpinimą dėl Artimųjų Rytų simbolizavo tarp aštuntosios ir devintosios stočių po kryžiumi palinkę pranciškonų vienuoliai iš Šventosios žemės.
Kelionės metu nuo dešimtos iki vienuoliktos Kristaus kančios stočių buvo meldžiamasi už pasaulį užgriuvusios plaučių uždegimo epidemijos SŪRS aukas. Tarp šių stočių kryžių už popiežių nešė italų daktaro Karlo Urbanio, dirbusio Pasaulio sveikatos organizacijoje ir mirusio nuo šios ligos praėjusią savaitę Bankoke, šeimos nariai.
Didįjį šeštadienį Jonas Paulius II atlydėjo vieną milijardą pasaulio Romos katalikų į Velykų šventę. Jis dalyvavo tris valandas trukusioje Velykų vigilijoje Šv. Petro bazilikoje. Auksu puoštus apeiginius drabužius vilkintis Šventasis Tėvas išrėžė pirmąją ir paskutiniąją graikų abėcėlės raides - alfa ir omega - ant didžiosios žvakės didžiausios krikščionių pasaulio bažnyčios atriume.

Organų transplantacija: tarp prietarų ir kilnumo

Žmogus iš prigimties linkęs daryti tai, kas jam naudinga, mylėti, kas jam patinka. Tačiau žmogus vienintelis iš kūrinių gali aukotis – mylėti tai, kas atrodo nemylėtina. Donorystė kaip tik yra tokios meilės išraiška. Taip apie donorystės taurumą sako bioetikos specialistas kun. dr. Andrius Narbekovas. O ką apie organų donorystę mano eiliniai Lietuvos žmonės? Kokie mitai ar iškreipti įvaizdžiai apie transplantaciją dar gajūs žmonių sąmonėje? Kodėl giminės neretai atsisako paaukoti savo mirusių artimųjų organus tiems, kurių gyvybės siūlas dar nenutrūkęs? Apie tai kalbamės su Nacionalinio organų transplantacijos biuro direktore Asta Kubiliene.

Pasaulinės gyvybės dienos proga Lietuvos vyskupai kreipėsi į tikinčiuosius primindami, kad organų donorystė neprieštarauja Bažnyčios mokymui ir yra sveikintina. Regis, šis laiškas pasirodė jūsų biuro iniciatyva?
Paskutiniai visuomenės apklausos duomenys rodo, kad 39 proc. žmonių nežino, ar organų donorystė suderinama su religija. Iš tikrųjų pasaulyje tik kelios sektos, pavyzdžiui, Jehovos liudytojai bei kai kurios budizmo šakos, nepritaria donorystei. Tačiau šnekantis su kunigais ar rajoninėse ligoninėse prašant artimųjų, kad sutiktų paaukoti mirusiojo organus, dažnai atsisakymo priežastis yra tokia: nesutinkame, nes esame religingi… Bandydavome tuose rajonuose per vietos spaudą ir bažnyčias žmonėms paskleisti teisingą informaciją apie donorystę. Spauda atsiliepė gana geranoriškai, o su kunigais sekėsi nekaip. Todėl kreipėmės į Vyskupų konferenciją, kad ji paskelbtų kokį nors paraginimą, kuriame paaiškintų Bažnyčios poziciją organų transplantacijos klausimu. Labai džiaugiamės šiuo vyskupų paraginimu, nes neįsivaizduojame, ar buvo galima geriau ir gražiau šį klausimą išdėstyti. Kiekvienam tikinčiajam dabar turėtų būti aiškus donorystės kilnumas.

Velykinio grožio dienos

Dailininkė Lina Statkevičienė tarp parodos eksponatų

Dešimt dienų - penkias prieš Velykas ir tiek pat po jų - Kaune, Aukštesniojoje katechetų mokykloje, vyko Kauno ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų bendruomenių trečioji Velykinė dailės paroda. Rytoj - parodos šventė, o veiks paroda iki gegužės 16 dienos. Eksponatai išdėlioti ne vien dviejuose mokyklos aukštuose, laiptinėse, ant laiptų, bet ir kieme, taip patraukia ne vieno praeivio dėmesį.

Kardinolas linki ramybės

Mieli krikščionys,
JIS PRISIKĖLĖ!

Tiems, kurie gavėnios metu laukė išganingos žinios, pakanka šių paprastų, o drauge pačių nepaprasčiausių žodžių apie mūsų pasaulį sukrečiantį ir perkeičiantį įvykį. Tačiau šių dienų žmogus, įtrauktas lėkte lekiančio laiko sūkurio, užtvindytas permainingo naujienų ir įvykių srauto, retai tepasižvalgo nuo dvasinių aukštumų.
Pasilypėkite į jas bent šiandien, ir Jėzaus aukos dovanos jus stiprins sekinančioje kasdienybėje.

Didžiausia dangaus dovana - prisikėlusio Kristaus draugystė

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius Kauno Arkikatedroje Bazilikoje Velykų rytą

Ruošėmės, laukėme, pagaliau sulaukėme pačios gražiausios šventės – Velykų. Ne visi žmonės į šią šventę įdeda tą patį turinį. Vieniems Velykos yra margučių, kitiems – pavasario šventė, tačiau dauguma Lietuvos žmonių Velykas švenčia kaip Kristaus pergalės prieš nuodėmę ir mirtį šventę. Šitie žmonės yra prisikėlimo vaikai: minėdami Kristaus prisikėlimą, jie puoselėja ir asmeninio prisikėlimo viltį.
Nors Velykos visuomet yra labai graži ir brangi šventė, tačiau kai kada jos būna ypač viltingos. Menu 1990 metų Velykas, kai Lietuva jau buvo apsisprendusi eiti Nepriklausomybės keliu. Šalia mūsų stovėjo svetimos valstybės tankai, pasaulio tautos neskubėjo pripažinti mūsų teisės į laisvą gyvenimą, o visų širdis slėgė miglota ateitis, tačiau prisikėlęs Kristus teikė viltį, jog blogis yra laikinas. Ir blogis pralaimėjo. Mes pamažu atsitiesėme ir, nepaisydami visų klystkelių ir abejonių, sąmoningų ir neapgalvotų trukdžių, ėjome pirmyn ieškodami savo vietos pasaulyje, o ypač Europos žemyne.

Suktas pavasarinis pokeris

Jau ne iš vieno teko girdėti, jog neis balsuoti per gegužės 10-11 dienomis įvyksiantį referendumą. Ir visai ne todėl, kad nepritaria Lietuvos narystei Europos Sąjungoje. Šie žmonės sako, jog su tokia valdžia negalima eiti į Europą, nes visą ES paramą ji arba išvogs, arba išdalys savo partiečiams ir giminaičiams. Taip jau atsitiko su žeme gražiausiose Lietuvos vietose. Nors ir be paramos iš Briuselio bei vargano valstybės biudžeto nesidrovėdami didina sau atlyginimus. Ką ten valdžia! Štai Seimo nario P.Gražulio duomenimis, pieno perdirbimo įmonių generalinių direktorių atlyginimai siekia 100 tūkstančių litų per mėnesį! O šių įmonių cechų viršininkai gauna po 10-25 tūkst. litų. Taigi žemdirbiai, mosavę šakėmis prie Seimo rūmų ir netgi drįsę pagrūmoti pačiam Premjerui, pirmiausia turėjo mosuoti kumščiais prie tų generalinių namų. Na, o išsigandęs kaimiečių protestų, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas G.Kniūkšta bemat pasiūlė sukrapštyti biudžete 140 milijonų litų. Tai, žinoma, eilinė kosmetinė priemonė aistroms apraminti, nes valdantieji puikiai žino vieną Lietuvos žmonių savybę - greitai viską pamiršti. Tuo labiau kad pačios valdančiosios „grietinėlės“ skandalai jau tapo vos ne kasdieniu reiškiniu. Ypač jų įtartinai padaugėjo prieš lemtingą Lietuvai referendumą. Todėl galima pagrįstai įtarti, ar tik ne specialiai jie kurstomi ir organizuojami. Juk kaip sutapo Prezidentūroje sugalvotas baigusio kadenciją prezidento Valdo Adamkaus paniekinimas, neįtraukiant jo į Lietuvos delegaciją, vykusią į Atėnus pasirašyti svarbiausios Lietuvai narystės ES sutarties. V.Adamkus buvo sąmoningai nušalintas ir sodinant vadinamąjį Vienybės medį. Apie kokią vienybę galima kalbėti, jeigu tokiais veiksmais ir taip suskaldyta visuomenė dar labiau skaldoma?

Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia

San Mario de Angelio bazilika

Į piligrimų kelionę į Italiją gegužės 4-11 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Krokuva – Znojimas – Venecija – Asyžius – San Mario de Angelis – Roma – Vatikanas – Viena – Znojimas – Čenstakava – Vilnius.

Kelionės kaina – 590 Lt.
(„XXI amžiaus“ skaitytojams - 499 Lt.
Registruojantis turėti šį kuponą.)

Į turistinę apžvalginę pažintinę piligrimų kelionę į LENKIJĄ gegužės 22-25 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Čenstakava – Krokuva – druskos kasykla Veličkoje – Jėzaus Kristaus Gailestingumo šventovė Lagievnikuose – Vilnius.

Kelionės kaina – 200 Lt.

Vilnius, Bazilijonų g. 3.
Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.),
8-673-38624 (mob.).