Atnaujintas 2003 m. balandžio 25 d.
Nr.32
(1136)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Laikas
Atmintis
Mums rašo
Sveikata
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Kardinolas linki ramybės

Mieli krikščionys,
JIS PRISIKĖLĖ!

Tiems, kurie gavėnios metu laukė išganingos žinios, pakanka šių paprastų, o drauge pačių nepaprasčiausių žodžių apie mūsų pasaulį sukrečiantį ir perkeičiantį įvykį. Tačiau šių dienų žmogus, įtrauktas lėkte lekiančio laiko sūkurio, užtvindytas permainingo naujienų ir įvykių srauto, retai tepasižvalgo nuo dvasinių aukštumų.
Pasilypėkite į jas bent šiandien, ir Jėzaus aukos dovanos jus stiprins sekinančioje kasdienybėje.


Kristaus Prisikėlimas teikia vilties
Vilkaviškio vyskupo velykinis laiškas tikintiesiems

Mieli broliai ir seserys Kristuje,
kasmet Gavėnios laiku keturiasdešimt dienų rengiamės Velykoms – Kristaus Prisikėlimo šventei, pačiai didžiausiai metų liturginei iškilmei. Gavėnios pradžioje Evangelija pristatė mums Jėzų dykumoje, kur Jis praleido keturiasdešimt dienų, kad tuo būdu pasirengtų kelionei į savo ir mūsų visų Prisikėlimą. Dykuma padeda atpažinti ir pasirinkti, kas iš tiesų yra svarbiausia. Alsuojantis karštis, alkis ir troškulys, tykanti mirtis išryškina ištikimybę Dievui, gyvybės Viešpačiui.


Pergalės prieš mirtį žinia
Telšių vyskupo velykinis sveikinimas

Mieli broliai, seserys – Žemaičių žemės krikščionys, Telšių vyskupijos tikintieji,
nuoširdžiai visus sveikinu, sulaukus Didžiosios, Šviesiausios visiems krikščionims šventės – Kristaus Prisikėlimo – Velykų šventės.
Per keturiasdešimt Gavėnios dienų rengėmės dvasia ir kūnu šios šventės šventimui. Atnaujinome savo tikėjimo supratimą intensyvia katecheze, apvalėme savo širdis ir sielas nuoširdžiu sąžinės tyrimu, atgaila, išpažintimi, atnaujintu ryžtu toliau gyventi vadovaujantis Kristaus Evangelija, Dievo ir Bažnyčios įsakymais, o svarbiausia, įsižiūrėjome, įsijautėme į Kristaus žemiškojo gyvenimo pabaigą – Jo kančią, kryžių, mirties auką ir jos sudabartinimą šventosiose Mišiose – Eucharistijoje ir taip atnaujinome supratimą, kaip be galo mus, silpnus ir nusidedančius savo kūrinius, Dievas Jėzuje Kristuje myli. Kalvarijos Kalnų giedojimas, kassekmadieninės Mišios pažadino mūsų širdyse atsiliepiančią meilę, meilę Dievui Kristui ir Jo mylimiems žmonėms, mūsų broliams ir seserims. Su šia meile širdyse mes šią šv.Velykų naktį gausiai susirinkome švęsti Kristaus Prisikėlimo šventę. Su šia meile širdyse dvasios vienybėje su šv. Marija Magdalena ir kitomis šventomis moterimis skubame prie tuščio Jėzaus kapo, kad dar kartą išgyventume Jo pergalės prieš mirtį džiaugsmą. Nepaisant, kas mes būtume, kad ir kokiais vardais savo pažiūras įvardytume, kad ir kokioms partijoms priklausytume, nepaisant, kokiais klystkeliais praeityje būtume klaidžioję – mūsų visų viena prigimtis, mūsų visų širdis trokšte trokšta ne mirties, o gyvenimo, tikro ir šviesaus, trokšta, kad mūsų visų mirtis būtų nugalėta.


Neužmirškime tikrojo džiaugsmo šaltinio
Panevėžio vyskupų velykinis laiškas kunigams ir tikintiesiems

Brangieji, Šią dieną Viešpats laimingą padarė, džiūgaukim, kelkim linksmybes! Aleliuja! — taip skamba šiandien Velykų psalmė. Tegu ne tik ši diena, bet ir visos jūsų dienos būna laimingos!
Yra dienų, kurias žmonės nustato: Motinos diena, Tėvo, Tautos, Nepriklausomybės, Spaudos, Naujieji metai... O Velykas pats Dievas mums davė.
Tad pagalvokime, kaip šventę daro žmonės, o kaip Dievas? Žmonės pirmiausia skuba pirkinių, rengti vaišių. O Dievas? Jis ragina neužmiršti, kad visada yra su mumis, kad svarbiausia būti Jo draugystėje, kad tikrasis džiaugsmas — dvasinis.


Didžiausia dangaus dovana - prisikėlusio Kristaus draugystė

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius Kauno Arkikatedroje Bazilikoje Velykų rytą

Ruošėmės, laukėme, pagaliau sulaukėme pačios gražiausios šventės – Velykų. Ne visi žmonės į šią šventę įdeda tą patį turinį. Vieniems Velykos yra margučių, kitiems – pavasario šventė, tačiau dauguma Lietuvos žmonių Velykas švenčia kaip Kristaus pergalės prieš nuodėmę ir mirtį šventę. Šitie žmonės yra prisikėlimo vaikai: minėdami Kristaus prisikėlimą, jie puoselėja ir asmeninio prisikėlimo viltį.
Nors Velykos visuomet yra labai graži ir brangi šventė, tačiau kai kada jos būna ypač viltingos. Menu 1990 metų Velykas, kai Lietuva jau buvo apsisprendusi eiti Nepriklausomybės keliu. Šalia mūsų stovėjo svetimos valstybės tankai, pasaulio tautos neskubėjo pripažinti mūsų teisės į laisvą gyvenimą, o visų širdis slėgė miglota ateitis, tačiau prisikėlęs Kristus teikė viltį, jog blogis yra laikinas. Ir blogis pralaimėjo. Mes pamažu atsitiesėme ir, nepaisydami visų klystkelių ir abejonių, sąmoningų ir neapgalvotų trukdžių, ėjome pirmyn ieškodami savo vietos pasaulyje, o ypač Europos žemyne.


Velykinio grožio dienos

Dailininkė Lina Statkevičienė tarp parodos eksponatų

Dešimt dienų - penkias prieš Velykas ir tiek pat po jų - Kaune, Aukštesniojoje katechetų mokykloje, vyko Kauno ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigų bendruomenių trečioji Velykinė dailės paroda. Rytoj - parodos šventė, o veiks paroda iki gegužės 16 dienos. Eksponatai išdėlioti ne vien dviejuose mokyklos aukštuose, laiptinėse, ant laiptų, bet ir kieme, taip patraukia ne vieno praeivio dėmesį.