Atnaujintas 2003 m. balandžio 25 d.
Nr.32
(1136)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Krikščionybė ir pasaulis
Laikas
Atmintis
Mums rašo
Sveikata
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Popiežius meldėsi už taiką pasaulyje

Popiežius liečia nukryžiuotąjį Kristaus kančios ceremonijoje

Išreikšdamas nerimą dėl vykusių karo veiksmų Irake ir vedamas savo troškimo, kad pasaulis gyventų taikoje, popiežius Jonas Paulius II, vėlai penktadienio vakare pasibaigus Kryžiaus kelio procesijai aplink Koliziejų, perskaitė ypač dvasingą kreipimąsi į pasaulio tikinčiuosius. Dažnai nukrypdamas nuo savo iš anksto parengtos kalbos ir labai aiškiai artikuliuodamas kiekvieną žodį, Šventasis Tėvas lotyniškai kalbėjo apie būtinybę iš esmės suprasti tikrąją Jėzaus Kristaus mirties ir prisikėlimo reikšmę. “Žmogus negali dovanoti gyvenimo po mirties. Žmogiškajame gyvenime mirtis yra paskutinis taškas. Prisikėlimas ateina iš Viešpaties”, - sakė popiežius tūkstantinei tikinčiųjų miniai.
popiežius paminėjo “karo aukas, terorizmą ir neapykantą”, primindamas žmonėms apie karinę kampaniją Irake, rugsėjo 11-osios išpuolius bei tebesitęsiančią krizę Artimuosiuose Rytuose.
Kryžiaus kelyje - visose 14 Jėzaus Kristaus kančių stočių - popiežius meldėsi už taiką pasaulyje. Griežtas karo Irake priešininkas Šventasis Tėvas vienoje iš stočių paprašė irakiečių šeimos panešti kryžių.

Europos Sąjungos plėtroje pabrėžiamas religinio paveldo vaidmuo

Šių dienų Europa yra atsidūrusi didžiulio iššūkio akivaizdoje: pirmą kartą jos istorijoje egzistuoja reali žemyno suvienijimo perspektyva, kuri būtų grindžiama tautų subūrimu demokratijos ir žmogaus teisių priemonėmis, be prievartos ir užkariavimų. Pabrėždami šia viltį, kovo pabaigoje paskelbtame bendrame pareiškime Austrijos ir Čekijos katalikų vyskupai taip pat pripažino, jog europinė integracija nėra lengvas uždavinys. Ir pirmiausia dėl to, kad pasibaigęs XX amžius Europoje paliko baisų paveldą – totalitariniai ir agresyvūs nacionalsocializmo ir komunizmo režimai sugriovė šimtmečiais formuotą dvasinį, kultūrinį bei ekonominį tautų sambūvį – ir jam įveikti nepakanka tik sienų atidarymo.
Kad būtų įveiktas šis susiskaldymas, dabartinė europiečių karta yra pašaukta atkurti bendrystės erdvę, kad tautoms Dievo suteikti gebėjimai ir charizmos prasiskleistų iš naujo ir neštų vaisius draugiško sugyvenimo sąlygomis. Tokį Europos tautų vienijimą, pabrėžiant kiekvienos jų orumą ir lygiateisiškumą bei aiškų bendros ateities suvokimą, popiežius Jonas Paulius II vadina „tikrąja europietizacija“. Suvokiant, kad religinės tradicijos visada teikė reikšmingą impulsą tikrajai pažangai, suvienytas žemynas taip pat turi išlaikyti krikščionišką vertybinę orientaciją.
„Bendrųjų Europos namų architektai gali remtis krikščioniškąja žmogaus samprata, kuri darė įtaką žemyno kultūros formavimui, - sakė Šventasis Tėvas, nurodydamas į naujosios Europos krikščioniškąsias šaknis. – Žmogaus, kaip Dievo paveikslo ir panašumo, supratimas nėra joks antikinis muziejaus eksponatas iš seniai praėjusių laikų. Atvirkščiai, jis turėtų būti pagrindu šiuolaikinei vieningai Europai, kuriai statybines medžiagas teikia skirtingos tautos, kultūros ir religijos“. Būtent tokios nuostatos vyravo ir pastarosiomis savaitėmis bei mėnesiais Vidurio ir Rytų Europos vyskupų paskelbtuose pareiškimuose bei surengtose konferencijose dėl jų šalių būsimos narystės Europos Sąjungoje.