Europos Sąjungos plėtroje
pabrėžiamas religinio paveldo vaidmuo
Šių dienų Europa yra atsidūrusi
didžiulio iššūkio akivaizdoje: pirmą kartą jos istorijoje egzistuoja
reali žemyno suvienijimo perspektyva, kuri būtų grindžiama tautų
subūrimu demokratijos ir žmogaus teisių priemonėmis, be prievartos
ir užkariavimų. Pabrėždami šia viltį, kovo pabaigoje paskelbtame
bendrame pareiškime Austrijos ir Čekijos katalikų vyskupai taip
pat pripažino, jog europinė integracija nėra lengvas uždavinys.
Ir pirmiausia dėl to, kad pasibaigęs XX amžius Europoje paliko
baisų paveldą totalitariniai ir agresyvūs nacionalsocializmo
ir komunizmo režimai sugriovė šimtmečiais formuotą dvasinį, kultūrinį
bei ekonominį tautų sambūvį ir jam įveikti nepakanka tik sienų
atidarymo.
Kad būtų įveiktas šis susiskaldymas, dabartinė europiečių karta
yra pašaukta atkurti bendrystės erdvę, kad tautoms Dievo suteikti
gebėjimai ir charizmos prasiskleistų iš naujo ir neštų vaisius
draugiško sugyvenimo sąlygomis. Tokį Europos tautų vienijimą,
pabrėžiant kiekvienos jų orumą ir lygiateisiškumą bei aiškų bendros
ateities suvokimą, popiežius Jonas Paulius II vadina tikrąja
europietizacija. Suvokiant, kad religinės tradicijos visada teikė
reikšmingą impulsą tikrajai pažangai, suvienytas žemynas taip
pat turi išlaikyti krikščionišką vertybinę orientaciją.
Bendrųjų Europos namų architektai gali remtis krikščioniškąja
žmogaus samprata, kuri darė įtaką žemyno kultūros formavimui,
- sakė Šventasis Tėvas, nurodydamas į naujosios Europos krikščioniškąsias
šaknis. Žmogaus, kaip Dievo paveikslo ir panašumo, supratimas
nėra joks antikinis muziejaus eksponatas iš seniai praėjusių laikų.
Atvirkščiai, jis turėtų būti pagrindu šiuolaikinei vieningai Europai,
kuriai statybines medžiagas teikia skirtingos tautos, kultūros
ir religijos. Būtent tokios nuostatos vyravo ir pastarosiomis
savaitėmis bei mėnesiais Vidurio ir Rytų Europos vyskupų paskelbtuose
pareiškimuose bei surengtose konferencijose dėl jų šalių būsimos
narystės Europos Sąjungoje.
Lenkijos vyskupai už stojimą
į ES
Nepaisant egzistuojančios didelės
nuomonių įvairovės visuomenės, taip pat ir tikinčiųjų sluoksniuose,
Lenkijos Katalikų Bažnyčios vadovai vieningai ir ryžtingai pasisako
už šalies stojimą į Europos Sąjungą. Šiuo tikslu kovo pabaigoje
Gniezne surengtame Europos Bažnyčios ir politikos pasaulio atstovų
susitikime kalbėjęs Liublino arkivyskupas Jozefas Zyčinskis pažymėjo,
jog Europos vienybei tėra tik viena alternatyva bėgimas į iliuziją.
Todėl su tautų apaštalo šv. Pauliaus narsumu reikia darbuotis
dėl žemyno integracijos, kuri būtų priimtina krikščionybei. Kreipdamasis
į Lenkijoje gana stiprų euroskeptikų sąjūdį, arkivyskupas J.Zyčinskis
sakė, kad reikia liautis kalbėti apie Briuselį, kaip apie naująją
Maskvą, nes tai yra netiesa. Dėl stojimo į ES referendumas Lenkijoje
įvyks birželio 7 dieną.
Gniezno susitikime, pavadintame Quo vadis, Europa, žemyno ateitį
svarstė apie 200 Lenkijos dvasinių judėjimų ir katalikiškų organizacijų
atstovų. Iš šalies diecezijų buvo atvykę daug žymių intelektualų,
politikų ir mokslininkų. Tarp užsienio svečių dalyvavo Lvovo Rytų
apeigų katalikų arkivyskupas kardinolas Liubomiras Husaras, Europos
Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) pirmininkas Hildesheimo
(Vokietija) vyskupas Jozefas Homejeris, Europos Komisijos pirmininko
Romano Prodžio patarėjas austras diplomatas Michaelis Veningeris,
taip pat Italijos Europos reikalų ministras žinomas katalikų visuomenės
veikėjas Rokas Butiljonė.
Savo pasisakyme Poznanės arkivyskupas Stanislavas Gudeckis nurodė
į tokį svarbų europinės integracijos faktorių kaip abipusį Vakarų
ir Rytų Europos šalių suinteresuotumą. Jis taip pat išreiškė optimizmą
dėl sekuliarizuoto žemyno sugrįžimo prie krikščioniškų vertybių.
COMECE vadovas vyskupas J.Homejeris priminė, kad svarbiausias
bažnytinio įnašo į Europos vienybę elementas yra krikščioniškoji
laisvės koncepcija ir žmogaus orumo pabrėžimas. Kardinolas L.Husaras
taip pat sakė, kad integracijos procese šalia ekonominio, politinio
bei socialinio aspektų pirmaeilę svarbą turi dvasinė idėja. Šiuo
požiūriu iki XIX amžiaus atnešto materializmo Europa buvo dar
labiau vieningesnė negu šiandien.
Ambasadorius M.Veningeris kalbėjo, kad Europos Sąjunga tikisi,
jog Lenkija ir kitos naujosios narės iš Rytų Europos daug prisidės
prie vieningo žemyno kultūrinės bei dvasinės formacijos. ES nėra
tik ekonominė ir politinė organizacija, bet taip pat turi savo
dvasinį, pirmiausia krikščioniškąjį paveldą. Dėl to struktūrinis
dialogas tarp europinių institucijų ir Bažnyčių bei religinių
bendruomenių yra tiek pat svarbus, kaip ir ekonominių ar politinių
problemų sprendimas. Būtent šio dialogo teisėtumą Europos krikščionys
siekia įtvirtinti Europos Konvente rengiamojoje Europos konstitucijoje.
Ministras R.Butiljonė taip pat pabrėžė dabar vykstančias grumtynes
dėl krikščioniškų vertybių pripažinimo Europos Sąjungoje, ir tai
yra pratęsimas kiekvienoje kartoje vykstančios kovos tarp gėrio
ir blogio.
Diskusijos Čekijos bažnytiniuose
sluoksniuose
Panaši konferencija Krikščionys
ir Europos Sąjunga neseniai buvo surengta Prahoje, kurios tikslas
geriau pasirengti birželio 15 dieną Čekijoje įvyksiančiam referendumui
dėl stojimo į ES. Susitikime, kurio pagrindiniais organizatoriais
buvo Čekijos vyskupų konferencija, šalies Ekumeninė Bažnyčių taryba
ir Konrado Adenauerio fondas, kalbėjęs Prahos arkivyskupas kardinolas
Miloslavas Vlkas pasisakė už stojimą į Europos Sąjungą, kartu
pripažindamas, jog ES institucijų veikloje ne viskas yra krikščioniška.
Jis taip pat nurodė į 1999 metais priimtos Europos pagrindinių
teisių chartijos turinį, kuris krikščionims nėra visiškai priimtinas.
Pavyzdžiui, nusistatymas dėl šeimos gynimo ir pati šeimos samprata
Chartijoje išreikšta labai miglotai, sakė kardinolas M.Vlkas.
Toks aiškumo stygius atveria duris homoseksualų porų galimam prilyginimui
santuokai. Taip pat nors individams garantuojama religinė laisvė,
tačiau religinėms institucijoms tokios laisvės įtvirtinimo pritrūko.
Beje, rengiant minėtą Chartiją, nesutarimai tarp Vokietijos ir
Prancūzijos atstovų buvo tokie akivaizdūs, kad vokiškojo dokumento
galutiniame variante įtvirtinta nuoroda į Europos religinį paveldą,
tuo tarpu prancūziškajame užfiksuotas tik dvasinis paveldas.
Hradec Kralovo vyskupas Dominykas Duka priminė, kad Europos Sąjungos
kūrimo ištakose tokie veikėjai, kaip Roberas Šumanas, nuolat pabrėžė
krikščionišką vertybių sistemą. Žmogaus orumas ir teisės buvo
tas pagrindas, ant kurio šeštajame dešimtmetyje buvo kuriama Europos
Bendrija, tačiau dabar dėl šios vieningos krikščioniškosios idėjinės
nuostatos jau bandoma abejoti. Tarp tokių abejojančių Prahos
konferencijoje pasirodė ir Bohemijos brolių evangelinės Bažnyčios
sinodo pirmininkas pastorius Pavelas Smetana, kuris sakė, kad
dabar didelė europiečių dalis yra sekuliarizuota. Jis reiškė nuomonę,
kad į sekuliarizacijos procesą negalima žiūrėti tik kaip į negatyvų
ir kad šis reiškinys taip pat teikia tam tikras galimybes. P.Smetana
aiškino, kad Europos Sąjungos nebūtina įsprausti į tam tikrus
ideologinius rėmus, nes, kaip rodo mažųjų Bažnyčių istorinė
patirtis, unifikacijos pastangos kelia naujus nesutarimų pavojus.
Europos Sąjunga neturi būti kuriama kaip koks krikščioniškas
blokas, nors joje daugumą sudarantys krikščionys privalo gauti
pakankamas galimybes jų tikėjimu paremto įnašo pripažinimui.
Konferencijoje pasisakęs Čekijos užsienio reikalų ministras Kirilas
Svoboda pažymėjo, kad reikia stengtis išlaikyti Europos dvasinę
vienybę. Tai tuo labiau svarbu dabar, kai Vakarų civilizacija
konfliktuoja su likusiuoju pasauliu ir kada iškilusi didelė terorizmo
grėsmė. Reikia, kad suvienyta Europa sugrįžtų prie krikščioniškų
vertybių ir šaknų, nes krikščionybė aiškiai definuoja Europos
ribas. Tačiau krikščioniškų vertybių sąmoningam įtvirtinimui
yra būtina, kad patys krikščionys būtų kuo aktyvesni Europos Sąjungoje.
Referendumuose ganytojai
ragina balsuoti
Kadangi birželį Čekijoje įvyks
referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą, šalies krikščioniškos
Bažnyčios paskelbė bendrą pareiškimą, pritariantį šiam žingsniui.
Pareiškime nurodoma, kad Bažnyčios nenori nusišalinti nuo Europos
integracijos proceso ir sieks, jog jis būtų grindžiamas krikščioniškomis
vertybėmis. Mes kreipiamės ne tik į visus krikščionis, bet taip
pat į visus šalies piliečius, kad jie nepraleistų išskirtinės
progos išpildyti daugelio kartų troškimą dėl galimybės dalyvauti
europinės bendruomenės sambūryje, - pabrėžė čekų dvasiniai vadovai.
Pabrėžę savo įsipareigojimą darbuotis suvienytoje Europoje, kad
būtų užtikrintas dėmesys žmogiškosios gyvybės šventumui ir pagarba
visai kūrinijai, Čekijos Bažnyčių ganytojai rašo: Mes palaikome
vienijimosi procesą, įgyvendinamą pagal abipusio pasitikėjimo,
solidarumo, subsidiarumo, demokratijos ir pliuralizmo principus,
su viltimi į susitaikymą ir gyvybės gynimą. Krikščioniškasis
tikėjimas turi būti paliudytas Europoje per tarnaujančią artimo
meilę, moraliai atsakingą gyvenimą ir abipusę toleranciją.
Savo ganytojiškame laiške Slovakijos katalikų vyskupai taip pat
palaikė šalies stojimą į ES, kartu tikinčiuosius perspėdami tiek
dėl perdėtų lūkesčių, tiek dėl nepagrįstos baimės. Jie nurodė,
kad krikščionys ir Europos Sąjungoje turės vykdyti savo misiją,
nes žemyne reikia atnaujinti krikščioniškąsias šaknis. Vyskupai
mano, kad Vakarų Europa gali Slovakijai parodyti pavyzdį tokiais
klausimais kaip kova su korupcija, teisinis saugumas, griežtas
įstatymų taikymas. Kita vertus, susirūpinimą ganytojams kelia
daugelyje Europos Sąjungos šalių įsivyravęs komunistinis gyvenimo
būdas, vertybinis reliatyvizmas ir perdėta sekuliarizacija.
Tačiau slovakų ganytojai pažymi, kad dėl liberalizmo baimės
negalima likti už Europos Sąjungos ribų. Atvirkščiai, įsijungimas
į Europos Bendriją turi paskatinti dvasinio atsinaujinimo pastangas
ir gyvenimą pagal Evangelijos principus. Jeigu mūsų tikėjimas
remsis tik tradicija, jis gali neatlaikyti spaudimo, - rašo Slovakijos
vyskupai. Todėl tikėjimas turi tapti sąmoningesnis ir gyvybingesnis.
Kaip visuomenė atrodo, priklauso nuo žmonių, kurie ją sudaro.
Slovakijoje referendumas dėl stojimo į Europos Sąjungą numatytas
surengti gegužės mėnesį.
Šios šalies Ekumeninė Bažnyčių taryba taip pat paragino tikinčiuosius
šiame referendume balsuoti taip. Ta proga paskelbtame pareiškime
taryba, kurią sudaro liuteronai, reformatai, stačiatikiai ir kitos
Slovakijoje veikiančios bendruomenės, pažymi, kad šiuolaikinė
komunikacijų era neleidžia mums likti izoliuotiems, tuo labiau
kad mes jau dabar konfrontuojame su vakarietiškomis nuostatomis.
Slovakijos didžiausios ekumeninės organizacijos generalinis sekretorius
liuteronų pastorius Ondrejus Prostrednikas sakė, kad slovakai
didžiuojasi savo vertybėmis ir pasirengę jas liudyti. Mūsų krikščioniška
pareiga priimti integracijos iššūkį, ir tai ne pavojus, bet
istorinė proga regiono krikščionims. Slovakai dalijasi atsakomybe
už bendruosius Europos namus ir nori prisidėti savo giliu dvasingumu,
išbandytu sunkiais istorijos laikotarpiais, sakoma Ekumeninės
Bažnyčių tarybos pareiškime.
Europos konstitucijoje
pripažįstamas Bažnyčių statusas
Jeigu Vidurio ir Rytų Europos
šalių Bažnyčios daugiausia diskutuoja Europos Sąjungos plėtros
klausimais, tai ES narių Vakarų Europoje religinėms bendruomenėms
ypatingu rūpesčiu lieka Europos Konvente rengiamas naujosios Europos
konstitucijos projektas. Jos siekia, kad šiame svarbiausiame Europos
Sąjungos teisiniame dokumente būtų įtvirtintos Bažnyčių statuso
garantijos bei krikščionybės paveldo pripažinimas.
Šiuo atžvilgiu Europos krikščionis pradžiugino balandžio pradžioje
Briuselyje paskelbtas Europos Konvente rengiamos konstitucijos
dar vieno skyriaus projektas, kurio 37-ajame straipsnyje pirmą
kartą šio dokumento rengimo eigoje pagaliau atsižvelgta į Europos
krikščioniškų Bažnyčių pageidavimus dėl jų teisinės padėties bei
dėl struktūrinio dialogo su ES institucijomis. Minėtos Europos
konstitucijos 37-ojo straipsnio projektas patvirtina, kad:
1. Europos Sąjunga gerbia ir nerodo šališkumo tam Bažnyčių ir
religinių bendruomenių bei asociacijų statusui, kurį jos turi
valstybių narių nacionalinės įstatymų leidybos plotmėje.
2. Europos Sąjunga taip pat gerbia filosofinių ir nekonfesinių
organizacijų statusą.
3. Sąjunga įsipareigoja palaikyti reguliarų dialogą su minėtomis
Bažnyčiomis, kartu pripažindama jų tapatumą ir ypatingą indėlį.
Tokiu būdu į naujosios Europos konstitucijos projektą iš esmės
įtrauktos Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE)
siūlomos 1997 metų Amsterdamo sutarties vadinamojo 114-ojo papildomo
protokolo nuostatos, garantuojančios Bažnyčioms visavertį dalyvavimą
ES demokratiniame gyvenime. Patvirtinus konstitucijos 37-ąjį straipsnį,
kuriame pripažįstamas Bažnyčių ypatingas indėlis ir reguliaraus
dialogo vedimo galimybės, religinės bendruomenės pačios tiesiogiai,
o ne per šalių vyriausybes galės ginti savo interesus Europos
Sąjungos institucijose ir kartu su kitomis organizacijomis dalyvauti
įvairių joms rūpinčių klausimų aptarime.
Europos Konvento prezidiumo paskelbtas rengiamos konstitucijos
37-ojo straipsnio projektas yra reikšmingas žingsnis į priekį,
tačiau dar nėra visiškas Bažnyčių pageidavimo išpildymas. Kaip
žinoma, popiežius Jonas Paulius II, COMECE ir kitos žemyno religinės
bendruomenės bei organizacijos taip pat siūlo Europos konstitucijoje
įtvirtinti aiškią nuorodą į Dievą, pripažinti religinio paveldo
reikšmę europinės civilizacijos tapsme, o taip pat paminėti krikščioniškąjį
vertybinį pagrindą visuomeniniuose santykiuose.
Visa tai galėtų būti įtraukta į konstitucijos preambulę, kurios
naujas pataisytas projektas (vasario mėnesį paskelbtame pirmajame
projekte, deja, į Bažnyčių pageidavimus neatsižvelgta) turėtų
pasirodyti gegužės mėnesį. Kadangi dėl šių klausimų politiniuose
sluoksniuose vyksta gana aštrios diskusijos ir reiškiami kartais
netgi priešingi nusistatymai, tai, matyt, bus stengiamasi rasti
kompromisinį sprendimą.
Mindaugas BUIKA
© 2003 "XXI amžius"