Didžiausia dangaus dovana
- prisikėlusio Kristaus draugystė
|
Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
Kauno Arkikatedroje Bazilikoje Velykų rytą
Zenono ŠIAUČIULIO nuotrauka |
Ruošėmės, laukėme, pagaliau sulaukėme
pačios gražiausios šventės Velykų. Ne visi žmonės į šią šventę
įdeda tą patį turinį. Vieniems Velykos yra margučių, kitiems
pavasario šventė, tačiau dauguma Lietuvos žmonių Velykas švenčia
kaip Kristaus pergalės prieš nuodėmę ir mirtį šventę. Šitie žmonės
yra prisikėlimo vaikai: minėdami Kristaus prisikėlimą, jie puoselėja
ir asmeninio prisikėlimo viltį.
Nors Velykos visuomet yra labai graži ir brangi šventė, tačiau
kai kada jos būna ypač viltingos. Menu 1990 metų Velykas, kai
Lietuva jau buvo apsisprendusi eiti Nepriklausomybės keliu. Šalia
mūsų stovėjo svetimos valstybės tankai, pasaulio tautos neskubėjo
pripažinti mūsų teisės į laisvą gyvenimą, o visų širdis slėgė
miglota ateitis, tačiau prisikėlęs Kristus teikė viltį, jog blogis
yra laikinas. Ir blogis pralaimėjo. Mes pamažu atsitiesėme ir,
nepaisydami visų klystkelių ir abejonių, sąmoningų ir neapgalvotų
trukdžių, ėjome pirmyn ieškodami savo vietos pasaulyje, o ypač
Europos žemyne.
Šių metų Velykos yra dvigubai džiugios. Ne dėl to, kad blogio
būtų nebelikę. Nuodėmė nedings, kol vaikščiosime šios žemės keliais,
tačiau šiais metais Lietuva, įstodama į Europos Sąjungą, tikisi
atgimti visiškai naujam gyvenimui. Kai kas abejoja įstojimo į
Europos tautų šeimą prasmingumu. Prieš Velykas gavau laišką, kurio
autorius skaudžiai aprašė dabarties blogybes ir nuogąstavo, jog,
įstojus į Europos Sąjungą, to blogio gali padaugėti. Kaip tai
panašu į sunkiai sergantį ligonį, kurį mylintys namiškiai nori
nuvežti į ligoninę, kad jis pasveiktų ir galėtų gyventi normalų
gyvenimą, o anas spyriojasi ir sako, jog tenai jį tikriausiai
numarins. Taip, jei laisvę suprasime, kaip ją suprato Irako žmonės,
kurie dar sproginėjant bomboms pradėjo viską plėšti ir grobti,
blogio tarp mūsų tikrai nesumažės. Ir niekas negalės mums padėti.
Tačiau Dievas padovanojo laisvę ne tam, kad vieni sėtų blogio
sėklą, o kiti aimanuotų, jog auga kartūs jo vaisiai. Jeigu į ateitį
žiūrėsime su viltimi ir pasiryžimu dirbti, kovoti už savo ir vaikų
ateitį, Velykas galėsime švęsti ypač džiaugsmingai.
Velykų džiaugsmą daugeliui temdo nepritekliai ir nedarbas, saugumo
ir teisingumo stoka, ligos ir artimųjų netektys. Tačiau Velykų
Kristus turi ką pasakyti net ir labiausiai kenčiančiam žmogui.
Prisikėlęs Jėzus kiekvieną drąsina: Nenusigąskite! Ramybė jums!
Mylimi Lietuvos žmonės, sveikinu jus visus Kristaus Prisikėlimo
šventės proga. Sveikinu vaikus, jaunimą, šeimas ir nuėjusius ilgą
gyvenimo kelią, ypač besidarbuojančius vargingiausiųjų žmonių
labui ir visus kenčiančius bei ligonius. Drauge su Velykomis teateinie
į jūsų namus daug džiaugsmo ir vilties. Pats Kristus teapdovanoja
jus tikru džiaugsmu ir tepadeda suvokti, jog didžiausia dangaus
dovana yra prisikėlusio Kristaus draugystė.
Arkivyskupas Sigitas TAMKEVIČIUS
© 2003 "XXI amžius"