Turime išsitekti, sugyventi
Liūdna, kad lyg susitarę kovo
23 dieną ir Lietuvos žinios, ir Panevėžio balsas išspausdino
medžiagą, nukreiptą prieš Uliūnų kleboną kun. A.Keiną (XXI amžius,
Nr. 29). Tartum smūgiui sustiprinti.
Spaudą atidžiau panagrinėjus paaiškėjo, kad kunigas kaip tik pasielgė
teisingai ir pagal kanonus privalėjo priminti penktąjį Katalikų
Bažnyčios įsakymą: Savo Bažnyčią ir joje dirbančiuosius išlaikyti
padėk. Padėti, skoloms grėsmingai augant ir iš valstybės nė cento
negaunant, buvo prašyta tik pagal išgales. Vadinasi, neįstengiantieji
ar nenorintieji paremti ramiausiai, be jokių išpuolių, galėjo
neaukoti. Klebonas nenusikalto, jei atliko priklausančią pareigą.
Demokratijos irgi nepažeidė, nes pagal Konstituciją visiems užtikrinta
laisvė kreiptis ir žodžiu, ir raštu. Pastaroji forma ir buvo pritaikyta.
Nejaugi korespondentei Z.Paškevičienei reikėjo taip audringai
atsiliepti į gan nuodėmingai gyvenančiųjų skundą, galop iškviesti
iš Panevėžio du ankstesnių dešimtmečių klusniu veiksmingumu pasižymėjusių,
dabar nusikaltėliams tramdyti parengtų uniformuotų žaliūkų ekipažus!
Ar tai ir reiškė jos, policininkų bei G.Rinkūnienės susikaupimą
Gavėnios rimčiai? Juk dera jiems visiems, kaip ir daugeliui kitų
žiniasklaidos darbuotojų, nukreipti pastangas prieš tautai pražūtingas
nedorybes. Kodėl tylima, kai grėsmingai plinta baisūs nusikaltimai,
kai A.Valinskas ir jo šeimininkai dvylikos serijų lietuvišku
erotikos filmu, jau regėdami milžinišką atlygį banknotais, užsimojo
paskandinti jaunimą žemų instinktų tenkinimo liūne? Negi yra etiška
žurnalistei fotografuoti, kai tam sutikimas neduotas, išvesti
kunigą iš pusiausvyros ir dar pasitelkti pareigūnus galiai rodyti
bei tvarkai įvesti? Galimas daiktas, fotografė turi šeimą, kurios
nariams vertėtų, sprendžiant opius klausimus, rodyti taikdariškos
tarpininkės pavyzdį. Ko gero, ir pati žurnalistė kadaise buvo
pakrikštyta. Krikšto malonė yra skirta Katalikų Bažnyčiai stiprinti,
o ne viešai kovai su jos tarnais. Vargu ar tokie ūmių teisuolių
žiniasklaidininkių, minėtų laikraščių bei teisėsaugos atstovų
žingsniai pridėjo dalyviams laimės, o gal jie tiesiog reiškia
atsimetimą nuo tikėjimo. O atsimeta, anot mums velykines rekolekcijas
vedusio vyskupo emerito J.Žemaičio, tie, kurie Dievo nepažįsta.
Mūsų tiek nedaug, todėl turime išsitekti, sugyventi. Reikia tikėtis,
kad dorieji uliūniečiai savo kleboną gins bei pasitelks susiklausymą.
Jeronimas ŠALČIŪNAS
Marijampolė
© 2003 "XXI amžius"