Valia ar emocijos?

Posakis „Vox populi, vox – Dei“ (žmonių balsas – Dievo balsas) priklauso romėnų politiniam veikėjui, filosofui, rašytojui Lucijui Senekai (4 m. pr. Kr. – 65 m. po Kr.). Jis buvo būsimojo Romos imperatoriaus Nerono auklėtojas, vėliau vienas žymiausių Romos politikų, o atskleidus prieš Neroną rengiamą sąmokslą, kuriame neva Seneka dalyvavęs, jis Nerono įsakymu nusižudė. Nusižudė Seneka, nusižudė ir jo auklėtinis Neronas, o sentencija – pamokantis posakis – pasiekė šiuos laikus. Kas gi lėmė posakio gyvastingumą? Ar sentencija iš tikrųjų teisinga?
Valstybės valdymo būdų paieškos atvedė prie žmonių valia grindžiamo valdymo – demokratijos, kurį reikėjo trumpai ir vaizdžiai suformuluoti. Tai ir padarė Seneka kaip politikas, tačiau kaip filosofas Seneka klydo. Iš tikrųjų nuodėmingo žmogaus balsas negali prilygti Dievo balsui, jo valia – Dievo valiai. Gal tuomet daugumos, kaip reikalauja demokratinis valdymas, liaudies balsas prilygsta Dievo valiai? Tačiau ar gali iš aritmetinės žmonių valių sumos atsirasti nauja kokybė – Dievo valia? Akivaizdu – negali. Kita vertus, kaip vieno, taip ir daugelio žmonių valia gali būti ne tik gera, bet ir bloga, tą liudija daugumos valia nukryžiuotas Dievo Sūnus Kristus.
Pakanka (gal perteklius?) blogos valios apraiškų mūsų šiandieniniame gyvenime, kai Seime priimami prasilenkiantys su tiesa ir teisingumu įstatymai, kai išrinktieji privačius interesus iškelia virš valstybinių, įsivelia į skandalingas istorijas, kai prievartautojai prilyginami jų aukoms, kai išrinktieji tarpsta išrinktųjų sąskaita. Tad kokia, gera ar bloga, buvo daugumos rinkėjų valia, kai Seimą rinko? Ar tokioje valioje galima įžvelgti dieviškąjį pradą? Tačiau negalima tvirtinti, kad dauguma žmonių Lietuvoje yra blogos valios piliečiai, todėl priežasties reikia ieškoti kitur ir klausti: ar Seimo rinkimuose išvis buvo išreikšta žmonių valia? Jei ne valia, tai kas gi?
Valia yra psichikos galia, pasireiškianti sąmoningu veiklumu. Valią žmogus formuoja pagal savo žinias, pasaulėžiūrą, pasaulėjautą, į jas sudėtas vertybes. Prieš išreikšdamas valią, žmogus kaupia žinias, jas analizuoja, vertina ir tik po to priima sprendimą – išreiškia savo valią. O jei pilietis neturi žinių, tvirtos pasaulėžiūros, jei jo dorovė, moralė, vertybinė mąstysena pažeistos, jei jo pilietiškumas - tik formali kategorija, jis elgiasi pagal iš šalies primestą valią ar sukeltas emocijas. Seimo, savivaldybių tarybų, Prezidento rinkimai nuo nepriklausomybės paskelbimo (apie sovietinius rinkimus negali būti ir kalbos), galima drąsiai tvirtinti, kad vyko pagal primetamą valią, o labiausiai – pagal provokuojamas emocijas. Iš čia – blaškymasis iš kairės į dešinę („švytuoklė“), nepaaiškinami posūkiai, netradicinių partijų ir politinių nulių atsiradimas ir iškilimas, trumpai tariant, - politinė klampynė. Emocijoms sukelti, patraukliems interesams pažadinti naudojamos įvairios technologijos. Per pastarųjų Prezidento rinkimų kampaniją išgirdome apie juodąsias technologijas. Prie purvinųjų technologijų, kurios naudojamos ne tik rinkimų kampanijų metu, bet nuolat, įpratome, tarsi ir nebepastebime. Tai – komercinių televizijų R.Grinevičiūtės „koridos“, A.Valinsko „frontai“, V.Šerėno „žynios“, bulvarinė spauda. Vakarykščiai prievartautojai, į visų lygių valdžias atėję per sukeltas emocijas ir purvinąsias technologijas, jų vaikai ir vaikaičiai žiniasklaidoje žlugdo piliečių vertybinę mąstyseną, moralę, niekina dorovę. Taip visuomenė parengiama mulkinimui, manipuliavimui jausmais, kurie ir pakeičia sąmoningą psichikos galią, vadinamą valia, emocijomis. Apmaudu, kad kai kurie žinomi politikai, visuomenės veikėjai atsiliepia į purvinų renginių organizatorių kvietimus, juose dalyvauja, priima „apdovanojimus“ („auksiniais svogūnais“) ir tokiu būdu trikdo dorovinį, tautinį, pilietinį visuomenės ugdymą. Todėl ir netenka stebėtis, kad, atėjus rinkimams, daugelis lieka pasyviais jų stebėtojais, o didžioji dalis balsuoja pagal rinkimų kampanijų sukeltas emocijas, ne savo, o manipuliatorių primestą valią. Ir, deja, labai greitai nusivilia ne tuos išrinkę, vėl laukia naujų rinkimų, kad išrinktuosius nušluotų: gražesnius, jaunesnius, daug žadančius ir mažai galinčius vėl išrinktų. O geras valdžias išrinkti įmanoma tik reiškiant gerą, žiniomis, analize, sąmoningu vertinimu grįstą valią.
Artėja referendumas dėl Lietuvos įsijungimo į Europos Sąjungą (ES). Tai lemtinga mūsų valstybės būčiai priemonė. Ji liečia ir visą visuomenę, ir kiekvieną jos narį atskirai. apsispręsti svarbiam referendumo klausimui laiko liko nedaug, o žinant, kad mūsų jungimuisi itin nuožmiai priešinasi Rusija, kad ne tik euroskeptikai, bet ir tikri ES priešininkai veikia Lietuvoje, jam rengtis turime labai atsakingai, dėti visas pastangas, kad žinios, reikalingos apsispręsti, pasiektų kiekvieną pilietį, kad kiekvienas pajustų savo atsakomybę, išreikštų ne keliamas emocijas ar primestą valią. Tik gera valia lems tinkamą apsisprendimą, užtikrins tautos ir valstybės deramą būtį.

Algimantas ZOLUBAS
Vilnius

© 2003 "XXI amžius"