Atnaujintas 2003 m. gegužės 30 d.
Nr.42
(1146)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Laikas
Aktualijos
Ora et labora
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Atmintis
Mums rašo
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Tėvynės sąjungos suvažiavimas: naujovės, tendencijos, siekiai

Naujai išrinktą Tėvynės sąjungos pirmininką Andrių Kubilių (dešinėje) sveikina Vytautas Landsbergis

Algirdo Sabaliausko (ELTA) nuotrauka

Kaip ir buvo žadėta, Tėvynės sąjunga šeštąjį savo suvažiavimą surengė praėjus porai savaičių po pasisekusio referendumo, išreiškusio žmonių valią būti Europos Sąjungos tautų šeimoje. Suvažiavimas vyko gegužės 24–25 dienomis Nacionaliniame dramos teatre. Pakili nuotaika truko abi įtempto darbo dienas, buvo pilna salė delegatų ir svečių. Girdėjom optimizmą keliančių kalbų. Anot prof. V.Landsbergio, dabar yra ypatingos užsienio politikos sąlygos, po referendumo Lietuva tapo saugi, ir neteks per petį žvalgytis į „didijį brolį“. Valdančiąja dauguma žmonės nusivylė ir atsisuka į dešiniuosius. Pasakyta daug vadovų sveikinimų. Perskaitytas Lietuvos Respublikos prezidento R.Pakso žodis, puikus buvo prezidento V.Adamkaus įvertinimas, pasakytas iš tribūnos: „Buvote ir esate stipri partija, tiesianti europinį kelią. Tėvynei reikia sąjungos, kuri keltų, kviestų į savo ratą visus“. Atsiųsta daugybė sveikinimų iš užsienio, tarp jų Europos liaudies partijos viltingi sveikinimo žodžiai: „Nekantriai laukiame to laiko, kai galėsime dirbti kartu“. Suvažiavimą pradėti Lietuvos himnu buvo pakviestas dešimt metų partijai vadovavęs prof. Vytautas Landsbergis.
Prieš perskaitydamas invokaciją, kun. Vaclovas Aliulis, MIC, pastebėjo: „Tėvynės sąjunga yra vyriausia Sąjūdžio dukra“. Jis palinkėjo, kad suvažiavime pasakyti žodžiai nesiskirtų nuo darbų. To laukianti tauta. Ji norinti tiesos ir teisingumo. Tarnauti kitiems yra teisinga ir reikalinga.
Suvažiavimas kėlė tikslus „patvirtinti Tėvynės sąjungos nuostatas naujam Lietuvos laikotarpiui ir išrinkti naujas Tėvynės sąjungos centrines valdymo ir kontrolės institucijas“, vadinasi, numatyti naujas partijos gaires. Per dvi suvažiavimo dienas buvo bandoma tai daryti.

Objektyvus požiūris į praeitį

Iš tribūnos girdėjome partijos veteranų kalbas. Trylikos – penkiolikos metų tarpsnis buvo valstybės kūrimo ir gynimo laikas. Partija sukurta dėl Lietuvos. Turi keistis gyvenimo kokybė ne tik materialine, bet ir dvasine prasme. Puoselėjama kultūra - tai ne vien meno palaikymas, bet diegiama elgesio, mąstymo, solidarumo, politinė kultūra. Į Europos Sąjungą privalome nešti savo tapatybę, negalime leisti, kad nublanktų šviesios Lietuvos spalvos.
Laisvė reikalinga atsiskleisti geriausioms gimtoms žmogaus savybėms. Žmogaus dvasia, pašaukimas turi būti nukreipti gerų darbų darymui. Lietuva bus iš tikrųjų laisva tuomet, kai kiekvienas žmogus jausis savo tėvynės šeimininku. Tuomet nebereikės ilgėtis tvirtą ranką turinčio šeimininko, vėl viską kaip sovietmečiu reguliuojančio „iš viršaus“.
Tėvynės sąjunga žmones perspėjo dėl gresiančio populizmo pavojaus. Daug kas šito perspėjimo paklausė. Savivaldybių tarybų rinkimuose pagal gautus mandatus Tėvynės sąjunga yra antroji partija, pagal gautus balsus – trečioji. Tėvynės sąjungos frakcija Seime padeda valdančiajai koalicijai nedaryti grubių klaidų, daro viską, kas įmanoma, kad įtaka iš Rytų neįgytų dominuojančio vaidmens, daug buvo dirbta, kad Lietuva pasiektų NATO ir Europos Sąjungą.
Patirta ir nesėkmių. Nesukurta profesionali vadyba, skyrių veikla palikta savieigai. Prasta partijos vidinė komunikacija (ryšiai). Neaktyvūs partijos dalykiniai komitetai, išskyrus Užsienio reikalų ir Krašto saugumo. Neefektyvios partijos vidinės struktūros. Slegiant skoloms, partija netapo patraukli finansiniams rėmėjams. Nesukurta gera ryšių su visuomene sistema. Neišmokta gintis nuo ciniško šmeižto ir politinio persekiojimo.
Sėkmę gali atnešti principingas, drąsus, be kompromisų dirbamas darbas. Ne kartą buvo minimas Pasvalys. Pasvalio partijos skyriaus pirmininkas Rolandas Rastauskas papasakojo, kad po gaisro vienai senutei buvo nuvežta baldų, kaip moteriškei nupirkta ir padovanota karvė vietoje per medžioklę nušautos, kaip gydytojai, nuvykę į kaimus, priiminėjo ligonius. Žirmūnų seniūnas Rytas Kupčinskas pastebėjo, kad apie 70 proc. gyventojų turi įvairių problemų. „Reikia negailėti jėgų joms operatyviai spręsti“, - sakė R.Kupčinskas
Pasigirdo perspėjimų neužmigti ant laurų, neatsidurti Graikijos vietoje. Ekonomika turi augti ne pigios darbo jėgos, bet įdiegtų naujovių dėka.

Patvirtinti nauji įstatai

Suvažiavimas pritarė nežymiam partijos pavadinimo pakeitimui. Pagal suvažiavimo patvirtintus įstatus, kuriuos Irena Degutienė pavadino „mūsų konstitucija“, „Tėvynės sąjunga (konservatoriai, krikščioniškieji demokratai, laisvės kovotojai)“ – oficialus sutrumpintas pavadinimas. Tėvynės sąjunga yra politinė partija, įsteigta ir veikianti pagal Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymą bei šiuos įstatus. Tėvynės sąjunga yra Europos liaudies partijos, vienijančios konservatoriškąją ir krikščioniškosios demokratijos pasaulėžiūrą išpažįstančios Europos Sąjungos valstybių partijas, asocijuota narė.
Tėvynės sąjunga tęsia Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo ir ūkio reformos darbus. Tėvynės sąjungos tikslas - puoselėti atvirą pilietinę visuomenę, modernią nepriklausomą demokratinę valstybę, laisva iniciatyva grindžiamą ūkį, išsaugant ir puoselėjant tradicines Lietuvos kultūrines vertybes. Savo veikloje Tėvynės sąjunga remiasi krikščioniškos moralės, šiuolaikinės konservatizmo minties ir europietiškos centro dešinės politikos principais bei tradicijomis, puoselėja patriotizmą ir atviros Europai lietuvybės idealus“.
Prieš patvirtinant dėl kai kurių įstatų nuostatas buvo diskutuojama, siūloma įstatus papildyti naujais punktais.

Išrinktos naujos centrinio valdymo struktūros

Buvo išrinktas naujas Tėvynės sąjungos pirmininkas. Tam apsispręsti nebuvo lengva. Vadovaudamiesi TS(LK) įstatais, kandidatus į TS(LK) pirmininkus siūlė skyrių susirinkimai. 21 skyrius pasiūlė V.Landsbergio kandidatūrą, 19 skyrių - A.Kubiliaus. TS(LK) pirmininkas V.Landsbergis gegužės 16 dieną laišku informavo partijos narius, kad atsiima savo kandidatūrą į partijos pirmininko postą. TS(LK) Taryba gegužės 21 dienos posėdyje kandidatu į partijos pirmininkus pasiūlė A.Kubilių. Tokiu būdu slapto balsavimo dėl partijos pirmininko biuletenyje buvo įrašyta A.Kubiliaus pavardė. Suvažiavime slaptu balsavimu A.Kubilius gavo 291 balsą, prieš – 26 balsus, susilaikę buvo šeši.
Naujai išrinktas pirmininkas sakė, jog tikįs partija ir konservatyviųjų galių sėkme. Jam V.Landsbergis įteikė iš liepos medžio padarytą kubilą su užrašu „Q-Bill-ius“ ir palinkėjo, „kad visada būtų pilnas“. Prof. V.Landsbergis išgirdo begales padėkos žodžių. Jis išrinktas naujos partijos struktūros – politinio komiteto pirmininku.
Suvažiavimas priėmė nutarimą „Dėl krikščioniškųjų demokratų frakcijos įkūrimo“. Frakcijos pirmininke tapo krikščioniškųjų vertybių puoselėtoja I.Degutienė. Svarstant frakcijos reikalingumą, iš salės gautas klausimas: „Ar tai ne išdavystė?“ Į jį bene geriausiai atsako Krikščioniškųjų demokratų frakcijos Tėvynės sąjungoje steigimo deklaracija. Joje rašoma: „Lietuvos politiniame gyvenime labai trūksta nuoseklaus, tvirtomis krikščioniškomis vertybėmis paremto politinio veikimo. Vis dar nesugebame deramai pasitelkti krikščioniškojo socialinio mokymo išminties. Nors įvairios politinės organizacijos pripažįsta mūsų krikščioniško paveldo svarbą, tačiau kasdieniniame politiniame gyvenime reikia kur kas nuoseklesnio tvirto įsipareigojimo išpažįstamoms vertybėms. Suvokdama šią reikšmę, Tėvynės sąjunga steigia Krikščioniškųjų demokratų frakciją, dar plačiau atsiverdama Tėvynės sąjungos tapatybės krikščioniškajam matmeniui.
Šiuo sprendimu norime sutvirtinti Tėvynės sąjungos vertybinį pamatą ir žengiame svarbų žingsnį link galingos vertybinės visos tautos partijos, priklausančios Europos krikščioniškų Liaudies partijų šeimai, susiformavimo. Esame įsitikinę, kad, tik drąsiai atsiverdama krikščioniškajam paveldui, gaivinančiam tautinę tapatybę ir solidarumą, puoselėjanti bendruomeniškumą ir pilietinį sąmoningumą Tėvynės sąjunga galės tapti svarbiausia politine jėga Lietuvoje.
Sieksime, kad lietuviškasis konservatyvizmas taptų jautresnis žmonių socialiniams skauduliams, atviresnis socialinės rinkos kategorijoms, bet niekad nepamirštų apie nemedžiaginius kiekvieno žmogaus poreikius“.
Suvažiavimas nutarė įsteigti Senjorų bendruomenę, kurios pirmininku tapo Bronislovas Kuzmickas.
Prof. V.Landsbergis pristatė deklaraciją „Dėl vienijimosi su Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga“. Joje rašoma: „Suvažiavimas sveikina Tėvynės sąjungos ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vadovybių apsisprendimą, išreikštą 2003 m. balandžio 16 d. pasirašytame susitarimo projekte, ir jų pastangas siekti bendros veiklos vieningoje politinėje organizacijoje.
Tėvynės sąjungos politinė bendruomenė nedviprasmiškai remia tokį bendro darbo pasirinkimą ir neabejoja, kad panašiai mąsto bei veikia ir absoliuti dauguma mūsų ilgamečių partnerių LPKT sąjungoje. Esame įsitikinę, kad mūsų susivienijimui įgyvendinti reikalingų sprendimų paieškos bus nuoširdžiai ir kūrybingai, sėkmingai pabaigtos.
Tėvynės sąjungos šeštasis suvažiavimas kviečia Tėvynės sąjungą ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos skyrius aktyviai dalyvauti susivienijimo procese. Lietuvos PKT sąjunga ir Tėvynės sąjunga išpažįsta tuos pačius ištikimybės Tėvynei ir Tiesai, Laisvės ir lietuvybės idealus, todėl mūsų organizacijų suartėjimas yra ne tik sveikintinas, bet ir natūralus bei turintis gilių vertybių pamatą. Lietuvos PKT sąjungos ir Tėvynės sąjungos susivienijimas dar labiau išryškins patriotizmo, lietuvybės idealų svarbą visuomenei, prisidės prie jų puoselėjimo ir pasididžiavimo savąja tauta ugdymo.
Bendromis pastangomis daugiau nuveiksime įtvirtinant Lietuvoje istorinę tiesą ir atiduodant amžiną garbę laisvės kovų dalyviams. Tėvynės sąjunga visada laikė Lietuvos PKT sąjungą strategine partnere valstybės atkūrimo, kasdienės jos statybos ir pilietinės visuomenės tobulinimo darbuose“.
Suvažiavimas nutarė Laisvės kovotojų frakcijos steigimą numatyti pasibaigus Tėvynės sąjungos ir PKTS pasitarimams dėl susivienijimo ir vieningos organizacijos sudarymo. Į pasitarimų grupę deleguoti V.Landsbergis, A.Kubilius, R.Juknevičienė, A.Stasiškis ir A.Katkus.
Suvažiavimas priėmė nutarimą „Dėl įpareigojimo Prezidiumui tęsti ir užbaigti derybas su Dešiniųjų sąjunga“. Nutarime rašoma: „Tėvynės sąjungos šeštasis suvažiavimas sveikina Dešiniųjų sąjungos vienijimąsi su mūsų partija. Esame sutarę anksčiau, tariamės ir susitariame šiandien, dirbsime sykiu ir rytoj. Visi suprantame: delsimas veikti išvien nenaudingas niekam. Lietuvos ateitį kurti pajėgs europietiška, stipri ir įtakinga valstybininkų ir nepriklausomybininkų partija, sugebanti atsiliepti į naujus dalykinius gyvenimo iššūkius ir atstovaujanti atsinaujinančios visuomenės lūkesčiams“.
Pristatydamas šį nutarimą, prof. V.Landsbergis kalbėjo: „Vis girdėdavome apkalbas, kad dešinieji nesugeba vienytis. Susivienijimas – tai įsipareigojimas sutelktam darbui, grindžiamam konservatyviomis, krikščioniškomis ir patriotinėmis vertybėmis. Susivieniję kursime europinę gerovę mūsų žmonėms, kursime modernią politinę visuomenę“.
Naujai išrinktas TS pirmininkas A.Kubilius pasirinko du pavaduotojus. Pirmąja pavaduotoja tapo R.Juknevičienė, atsakinga už viešuosius ryšius ir žmogiškuosius resursus. Antrajam pavaduotojui Arvydui Vidžiūnui teks rūpintis finansiniais reikalais.
Tėvynės sąjungos Prezidiumo nariais tapo K. Masiulis, A. Vazbys, J. Razma, A.Stasiškis, V. Landsbergis, R. Garbaravičius, I.Degutienė. Į Priežiūros komitetą slaptu balsavimu išrinkti A.Andriuškevičius (pirmininkas), I.Degutienė, D.Jankauskas, A.Katkus, D.Lygis, R.Rastauskas, H.Tamulis.
Slaptu balsavimu išrinkta Tėvynės sąjungos Taryba. Ją sudaro 25 žmonės. Tai V.Matuzas, P.Dirgėla, A.Ažubalis, A.Matulas, V.Ališauskas, A.Katkus, E.Zingeris, P.Ragauskas, A.Macijauskas, V.Aleknaitė-Abramikienė, B.Kuzmickas, R.Alekna, R.Kupčinskas, D.Stancikas, M.Panceris, H.Tamulis, S.Kondratienė, V.Paulikas, D.Lygis, J.Dautartas, G.Degutis, R.Didžiokas, D.Lingys, A.Vidūnas.

Rezoliucija. Kreipimasis

Suvažiavimas priėmė rezoliuciją „Dėl kairiųjų daugumos vykdomos žemės ūkio politikos ir dėl planų susidoroti su žemdirbių savivalda“. Joje raginama A.Brazausko Vyriausybė ir visi valdantieji:
– kuo greičiau pereiti prie sąžiningesnės, ryžtingesnės ir europietiškesnės žemės ūkio politikos;
– pirmiausia garantuoti būtiną biudžetinį finansavimą, leisiantį žemės ūkiui ne tik išgyventi, bet ir modernizuotis;
– iš esmės suaktyvinti žemdirbių švietimo, informavimo ir rengimo pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis politiką;
– pasiūlyti protingas proporcijas tarp paramos stambiesiems ūkiams ir paramos besikuriantiems ir besivystantiems šeimos ūkiams; smulkieji ir vidutiniai ūkininkai ES tikrai gali tikėtis papildomų pajamų iš savo žemės ūkio veiklos, bet Vyriausybė turi nepalikti jų vienų;
– pagaliau atskirti socialinę, subsidinę ir investicinę paramą žemės ūkiui ir visam kaimui;
– kooperacijos plėtros programos privalo būti paverstos konkrečiais darbais ir daug palankesne teisine bei mokestine kooperatinio judėjimo baze;
– kuo greičiau imti diegti žemės ūkyje europines rinkos reguliavimo priemones ir apskritai atsisakyti nenuoseklios ir neperspektyvios politikos.
Rezoliucijoje konstatuojama: „Nuo šiandieninės Vyriausybės veiklos priklauso, ar kaimas į Europą įžengs visai suvargęs ir nesugebantis pasinaudoti iš ten gaunama parama, ar kaip tik, įveikęs krizę ir sustiprėjęs, sugebės efektyviai pasinaudoti galimybėmis, kurios atsiveria kartu su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje“.
Suvažiavimas priėmė kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę „Dėl grėsmės Nidai ir Kuršių nerijai“. Joje konstatuojama situacija: „Kompanija „Lukoil“ be reikiamos atsakomybės ir pažeisdama įstatymus užsimojo eksploatuoti naftos telkinį D-6 Baltijos jūroje ties Nida. Lietuvos valdžios pozicija šios naikinančio užteršimo grėsmės akivaizdoje yra baikšti ir neveiksminga. Tuo tarpu kaliningradiečiai dabar gina ir savo, ir Lietuvos unikalų pajūrį - kaip pasaulinį paveldą. Rusijos karo laivynas ketina, neva saugodamas „nuo teroristų“, plūduriuoti prie pat Lietuvos sienos“. Taip primenama Lietuvos Vyriausybei jos konstitucinė pareiga apginti savo valstybės interesus.

„Dešinioji alternatyva: Sėkmės Lietuva“

Suvažiavime buvo platinama ką tik parengta ir išleista knyga programa „Dešinioji alternatyva: Sėkmės Lietuva“, kurioje iš konservatorių pozicijų apžvelgiamos ir analizuojamos trys svarbios sritys: visuomenė, valstybė, ūkis. Remdamasis knygos medžiaga, partijos pirmininkas A.Kubilius perskaitė pranešimą „Partijos nuostatos naujam Lietuvos laikotarpiui“.
Dešinieji Lietuvoje nuo pat 1990-ųjų formavo savo valstybės veržimosi į priekį gaires. Šiandien naujam etapui – europietiškos Lietuvos etapui – Tėvynės sąjunga pateikia naują ambicingą europietiškos dešinės darbotvarkę. Tai proveržio į sėkmę gairės. Tai turi būti tikra Dešinioji alternatyva - strateginė programa sėkmės Lietuvai, išnaudojančiai atsiveriančias galimybes tam, kad taptume dinamiškiausiai besivystančiu Europos kraštu. Į jį sugrįš pasitikėjimas, pilietinis sąmoningumas ir tvarka, paremta moralinėmis vertybėmis. Sugrįš tautinis pasididžiavimas savo tėviške, pasididžiavimas savimi ir savo kaimynu.
Dešinioji alternatyva yra ir siūlymas nacionaliniam kapitalui dalyvauti formuojant ilgalaikę europietiškos Lietuvos ateitį ir neleisti jos kurti Lietuvos tapatybę naikinančiam kapitalui. Tai kvietimas į ambicingą žygį.
Turime aiškiai žinoti, ko mes norime iš narystės Europos Sąjungoje ir to nuosekliai siekti. Turime tinkamai pasinaudoti turtingesnių Europos valstybių mums siūloma pagalba. Privalome užtikrinti, kad ūkio augimas nebūtų savitikslis, kad tokia pat sparta augtų ir žmonių gerovė ne tik Vilniuje, bet ir tolimiausiuose miesteliuose bei kaimuose.
Mes matome kelią, kuriuo einant kiekvienas žmogus pajus demokratijos ir rinkos ūkio teikiamus privalumus, naudą ir teisingumą. Mes žinome, kaip pasiekti, kad žmonės labiau pasitikėtų savimi ir savo valstybės ateitimi.
Dešinioji alternatyva – tai šiuolaikinės ir save gerbiančios Lietuvos vizija Europos Sąjungoje, tai sutartis su Lietuva.

Aldona KAČERAUSKIENĖ

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija