Atnaujintas 2003 m. gegužės 30 d.
Nr.42
(1146)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Laikas
Aktualijos
Ora et labora
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Atmintis
Mums rašo
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis



PRIEDAI


(atnaujinta)


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Meilė – svarbiausia sąlyga

Šiame numeryje:

Žmogaus orumas

Sąjūdis buvo ir bus reikalingas

Žiniasklaida turi gerbti tiesą ir jai tarnauti

Vatikano II Susirinkimo dekretas „Inter Mirifica“ liko aktualus ir šiandien

Telšių vyskupijoje

Vilkaviškio vyskupijoje

Vilniaus arkivyskupijoje

Prisiminimai apie dr. A. Damušį

Sugrįžta Emilijos Pliaterytės vardas

Prisimenami žuvę vokiečių kariai

Gelbėkime „Kregždutę“

Balsavo Lietuvos tikintieji

Tėvo diena

Laiškas mirusiam tėvui

Gyvenimas nežinomybėje

Reikšmingai ar atsitiktinai sutapę akcentai

Lenkijos skausmas

Imperijos griuvėsiuose, 63

Kęstučio VANAGO (ELTA) nuotrauka

Dievo meilė tikrai keičia pasaulį. Kaip ankstesniais pavasariais, taip ir šį tik iš Jo malonės mūsų sodai pasidabino baltais žiedais. O antai per Pirmąją Komuniją į vaikų širdis ateinantis Jėzus paverčia jas dieviškos meilės šventovėmis.
Jėzus, trokšdamas, kad šis Jo maloningas veikimas tikinčiųjų gyvenimuose nebūtų tik vienadienis, nepaliauja beldęsis į mūsų širdžių duris šitokiais žodžiais: „Pasilikite mano meilėje! Jei laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje, kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus ir pasilieku jo meilėje“ (Jn 15, 9–10).
Iš tiesų, jei kiekvieną rytmetį stengiamės su tikėjimu bent trumpai paprašyti, kad Jam būtų priimtinos visos mūsų intencijos, visi ištariami žodžiai ir atliekami darbai, tada, pasilikdami Jo meilėje, išliekame laisvi nuo mūsų sveikatą alinančių ir gyvenimą ardančių įvairių sąžinės priekaištų, įtampų ir kitokių sunkumų. Tiesa, neabejotinai turėsime tam tikrų kitų (Dievo leistų ir dėl mūsų suklydimų patiriamų) išbandymų, tačiau ir parpuolę po savo silpnybių našta, jei su malda širdyje vis iš naujo bandysime keltis, tuomet ir maloningoji Viešpaties pagalbos ranka netrukus padės mums vėl pakilti.
Pasitaiko, kad žmonių mąstymą pozityviai supurtanti dieviškoji malonė pasklinda net mažutėlių lūpomis. Vienas mažas berniukas augo krikščioniškoje šeimoje, kurioje niekada negirdėjo savo tėvo ir mamos barantis ir niekados iš jų nebuvo girdėjęs kartėliu persmelkto žodžio. Kartą tėvai jį nuvežė pas giminaičius, o patys išvyko į tolimą miestą.

Po dviejų viešnagės dienų berniukas, pirmą kartą išgirdęs, kad jo dėdė keikia savo žmoną, pradėjo verkti. Dėdė paėmė jį ant rankų ir paklausė: „Domai, kas yra, brangusis?“
Berniukas pasikūkčiodamas tarė: “Dėde, aš maniau, kad tu myli tetulę“. Dėdė pasakė: „Žinoma, myliu“. „O ne, tu nemyli. Tu nemyli taip, kaip myli mano tėtis ir mama. Jie niekada nesako blogų žodžių“.
Vyras pažiūrėjo į vaiką, pasisuko į žmoną ir pasakė: „Brangioji, aš matau, kad mes praradome savo gyvenime kažką labai brangaus…“
Nekalto vaikelio lūpomis bylojanti tiesa kaip strėlė smigo į tų sutuoktinių širdis ir juos paskatino pradėti ieškoti to kažko labai brangaus, kas galėtų išgydyti jų tarpusavio santykius, tai yra dieviškos meilės, kuri yra kantri ir maloninga, nepavydi ir neišpuiksta. Ji neieško savo naudos ir nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, ir su džiaugsmu pritaria tiesai, nes ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria (plg. 1 Kor 13, 4 – 7).


Panevėžio vyskupijoje

Krekenavos dekanate

Rinkosi seminarijos kursas

Į Ramygalą susirinko buvę seminarijos kurso draugai

Ramygala. Iš raudonų plytų statyta Ramygalos Šv.Jono Krikštytojo bažnyčia. Didingi jos bokštai sutinka ir palydi važiuojančius Panevėžio - Kauno keliu. Pirmadienį šiuose maldos namuose šv. Mišias aukojo apie 20 kunigų. Tokio gausaus dvasininkų būrio šios bažnyčios sienos senokai nebuvo regėjusios.

Susitikimai vyksta kas pusmetį

Šis prieš dešimt metų Kauno kunigų seminariją baigusio kurso draugų susitikimas vyko Ramygaloje. Šiaip jis organizuojamas kas pusmetį. Vienas susitikimas vyksta kurso globėjos Šv. Teresėlės dieną, kitas - pavasarį, kai klierikai gavo kunigystės šventimus. Šį ypatingą džiaugsmą jie patyrė įvairiose vyskupijose ir skirtingu laiku. Todėl yra kunigų, kurie ganytojišką misiją atlieka jau vienuolikti metai, yra ir tokių, kurie neturi ir dešimties metų šio darbo patirties. Antai Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčios klebonas kun.Virginijus Česnulevičius ir Ramygalos klebonas kun. Saulius Kalvaitis kunigų seminariją baigė neturėdami kunigavimui reikalingo amžiaus cenzo.


Utenos dekanate

Bažnytinio meno paroda muziejuje

Saldutiškio Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios klebonas kun. Jurgis Kazlauskas ir Kuktiškių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas mons. Juozas Čeberiokas

Utena. Kraštotyros muziejuje veikia įdomi ir reta bažnytinio meno paroda, kurioje pristatomi originalūs ir itin vertingi tekstilės, auksakalystės, drožybos, tapybos kūriniai iš Utenos rajono bažnyčių.

Pristatoma beveik pusantro šimto eksponatų

Muziejininkė Rolanda Gudynienė sakė, jog tokia paroda, gavus Panevėžio ir Kaišiadorių vyskupų leidimą, Utenos kraštotyros muziejuje surengta pirmąkart. Atrenkant eksponatus, noriai talkino visų Utenos rajone esančių bažnyčių klebonai, maloniai bendravę su muziejaus darbuotojais ir suteikę galimybę parodyti visuomenei bažnytinio meno kūrinius.
Didžiojoje muziejaus salėje parodos lankytojams pristatomi net 145 eksponatai. Didžioji jų dalis - XIX a. pabaigos - XX a. pradžios daiktai, naudoti bažnytinėse apeigose. Tarp eksponatų daugiausia liturginių drabužių. Tai arnotai, kapos, manipulai, mitros, stulos, umbrakulai, veliumai. Labai įdomūs arnotų (viršutinių katalikų kunigo liturginių drabužių, siūtų iš atlaso, damasto, brokato, aksomo ir kitų brangių audinių), siuvinėjimai šilku, tauriųjų metalų siūlais, biseriu ar žvyneliais. Ypač reti eksponatai yra iš Kuktiškių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios gautas arnotas, stula ir veliumas, pasiūti iš Slucko (kontušinių) juostų. Šių juostų augaliniai ornamentai austi iš auksinių ir sidabrinių gijų.


Mažas jubiliejus – dideli darbai

Centro lankytojus ir darbuotojus sveikina Vincė Vaidevutė Margevičienė. Stovi (iš kairės): Algirdas Šimoliūnas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Loreta Kudarienė ir klebonas kun. Virginijus Veprauskas

Šiais Neįgaliųjų metais Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras (KNJUC), rodos, dar taip neseniai įsikūręs, jau minėjo savo nedidelį jubiliejų. Gegužės 12 dieną Centre buvo švenčiama penkerių veiklos metų sukaktis.
Šventės programa tikra to žodžio prasme tęsėsi nuo ryto iki vėlaus vakaro. Per oficialų šventės atidarymą Centro lankytojus ir darbuotojus sveikino nemažas būrys svečių: renginio globėjas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Kauno apskrities Viršininko administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorė Vincė Vaidevutė Margevičienė, Kauno miesto savivaldybės Socialinių reikalų komiteto atstovė Loreta Kudarienė, „Spindulio“ spaustuvės generalinis direktorius Donatas Jazukevičius, AB „Ortopedijos technika“ gen. direktorius Artūras Teišerskis, buvusi Kauno vaikų invalidų globos draugijos pirmininkė Danutė Borutienė, Kauno sporto klubo „Santaka“ pirmininkas Artūras Zumaras, Lietuvos paraplegikų asociacijos Kauno skyriaus pirmininkė Gražina Lekavičienė, leidyklos „Gardenija“ savininkė Lolita Baziukienė ir kt. Smuiku griežė Lijana Žiedelytė.


Mirė žinomas išeivijos poetas pranciškonas, ilgametis „Aidų“ žurnalo redaktorius
A†A kun. dr. Leonardas Andriekus, OFM (1914-2003)

Kun. dr. Leonardas Andriekus, OFM

Eidamas 90-uosius metus, gegužės 19-osios vakarą Jungtinėse Amerikos Valstijose mirė žinomas lietuvių išeivių poetas, kunigas pranciškonas, teologijos daktaras Leonardas Andriekus, OFM.
Velionis gimė 1914 m. liepos 15 d. Barstyčių kaime, Skuodo rajone. Jaunystėje L.Andriekus įstojo į Kretingos pranciškonų vienuolyną ir mokėsi Kretingos pranciškonų progimnazijoje. Prieš Antrąjį pasaulinį karą pranciškonų vyresnieji jį išsiuntė studijuoti teologiją į universitetus Austrijoje ir Italijoje, kur apsigynė daktaro disertaciją.
Nuo 1946 metų L.Andriekus gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, aktyviai dalyvavo lietuvių išeivių veikloje, ėmėsi leisti ir redaguoti “Aidų” žurnalą, dabar leidžiamą Lietuvoje “Naujojo židinio-Aidų” pavadinimu, jo garbės redaktoriumi buvo iki pat mirties.


Tėvynės sąjungos suvažiavimas: naujovės, tendencijos, siekiai

Naujai išrinktą Tėvynės sąjungos pirmininką Andrių Kubilių (dešinėje) sveikina Vytautas Landsbergis

Kaip ir buvo žadėta, Tėvynės sąjunga šeštąjį savo suvažiavimą surengė praėjus porai savaičių po pasisekusio referendumo, išreiškusio žmonių valią būti Europos Sąjungos tautų šeimoje. Suvažiavimas vyko gegužės 24–25 dienomis Nacionaliniame dramos teatre. Pakili nuotaika truko abi įtempto darbo dienas, buvo pilna salė delegatų ir svečių. Girdėjom optimizmą keliančių kalbų. Anot prof. V.Landsbergio, dabar yra ypatingos užsienio politikos sąlygos, po referendumo Lietuva tapo saugi, ir neteks per petį žvalgytis į „didijį brolį“. Valdančiąja dauguma žmonės nusivylė ir atsisuka į dešiniuosius. Pasakyta daug vadovų sveikinimų. Perskaitytas Lietuvos Respublikos prezidento R.Pakso žodis, puikus buvo prezidento V.Adamkaus įvertinimas, pasakytas iš tribūnos: „Buvote ir esate stipri partija, tiesianti europinį kelią. Tėvynei reikia sąjungos, kuri keltų, kviestų į savo ratą visus“. Atsiųsta daugybė sveikinimų iš užsienio, tarp jų Europos liaudies partijos viltingi sveikinimo žodžiai: „Nekantriai laukiame to laiko, kai galėsime dirbti kartu“. Suvažiavimą pradėti Lietuvos himnu buvo pakviestas dešimt metų partijai vadovavęs prof. Vytautas Landsbergis.


Lengvatikių paieška

Nuo ko sukasi galva?

Jei galva sukasi iš meilės ar nuo aukščio - natūralu, jei nuo svaigalų - pavojinga, jeigu kankinant ar prievartaujant - šlykštu ir baustina. Tačiau yra ypatinga galvos sukimosi priežastis - tai turtai ir valdžia. Ypatinga ne tik priežastis, bet ir pasekmės, kartais lemiančios ištisų tautų likimus. Retas žmogus šiuos išbandymus garbingai atlaiko. Susidaro lyg užburtas ratas: turtingam lengviau užimti valdžią, o valdžioje būnant galima gerai pasipelnyti. Pasipelnoma dažniausiai kitų sąskaita. Negarbinga. Mūsų naujai atkurtoje valstybėje garbingumas dar ne visai susiformavusi sąvoka ir dar tebeieškanti savo vietos vertybių skalėje. Formaliai mes jau išsivadavome iš sovietinės okupacijos, bet politinės, ekonominės ir moralinės sumaišties niekaip negalime įveikti: ir nenuostabu - šitiek metų, praleistų siaubingiausioje priespaudoje, paliko ilgai negyjančias ir pūliuojančias žaizdas. Daug kas siūlo gerų metodų visuomenei pasveikti. Visa bėda, kad jie nėra labai staigūs, o kartais skausmingi, reikalaujantys kantrybės. Tačiau atsiranda apsišaukėlių, patiklius žmones tikinančių esant būdų lengvai ir greitai praturtėti. Tai klaidingas ir labai pavojingas kelias. Jį siūlo Kėdainių multimilijonierius Viktoras Uspaskich. Jis užsimojo pakeisti Seimo rinkimo tvarką, tuo pačiu ir Konstituciją. Ar tik peršamas vaistas nėra blogesnis už ligą? Savo „išmąstymus“ dėl referendumo kukliai išdėstė ir „Klaipėdos“ dienraštyje (2003 m. balandžio 7 d.). Turime laiku gerai pagalvoti, kad paskui netektų graužti nagų, jog patys pasirašėme sau nuosprendį…


Karaliukai ir trintukai

Gana prieštaringai vertinamas visuomenėje rašytojas Vytautas Petkevičius, buvęs Sąjūdžio veikėjas, aktyvus LDDP Seimo narys, vadovavęs net Nacionalinio saugumo komitetui ir savo metu pakankamai šlovinęs partijos vadą, dabar baigia rašyti knygą apie Lietuvos kelią nuo Sąjūdžio iki dabartinių laikų. Knygos pavadinimas iš anksto pasako jos turinį – „Durnių laivas“. Na, o partijos vado rašytojas nebešlovina ir teigia, kad A.Brazauskas kur kas daugiau savo, o ne valstybės kišene rūpinasi. Aišku, V.Petkevičius, taip teigdamas, neatrado jokios Amerikos. Tai žinoma visiems, net ir tai inercinei daugumai, vis dar tebelaikančiai jį kažkokiu beveik mistiniu Lietuvos statybininku, racionaliu pragmatiku. V.Petkevičius priminė vieną seną arabų patarlę, kodėl taip yra. O ta patarlė sako: „Jeigu pavogsi kupranugarį, pagaus ir pakars. Nuvarysi bandą, su tavimi ves derybas. Užimsi kaimą, tave išrinks karaliumi“. Rašytojas atkreipė dėmesį, jog rūpinimasis savo ir savo naujosios žmonos kišene ypač išryškėjo per dabartinio Premjero ir buvusio Prezidento machinacijas, leidžiant dar tuomet ne žmonai K.Butrimienei „privatizuoti“ „Draugystės“ viešbutį. Dabar gi, tapusi faktiškai bene pirmąja Lietuvos dama, Kristina Brazauskienė jau šneka apie viešbučio pardavimą. Aišku, už šimteriopai didesnę kainą. Anot V.Petkevičiaus, „Draugystės“ kaina per keletą metų pakilo 2000 proc.! „A.Brazauskas ką reikia patepa, taip nutildo, nes turi aplinką, kuri buvo suformuota dar tarybiniais laikais, ir jį palaiko. Karaliuku tapo dar tuomet, kai reikėdavo vežti kyšius į Maskvą. Ir toji tradicija išliko iki šių laikų. O partija tyli ir nesipriešina, nes ten dauguma – trintukai, tokie kaip J.Bernatonis ar V.Andriukaitis, dauguma tokių. Vieni sėdi kaip peliukai, olandiškame sūryje prasigraužę urvelį, ir tyli, kiti niekur be reikalo nepajudina piršto (…). Ir apskritai jokios Socialdemokratų partijos nėra. Ar galite man pasakyti nors vieną partijos sprendimą, kuris atitiktų socialdemokratų internacionalo idealus? Yra A.Brazauskas ir jo trintukai“, - be gailesčio savo bendraminčius talžo V.Petkevičius („Atgimimas“, 2003 05 23-29). Buvęs partijos bičiulis rėžė iš peties. Aišku, per daug nieko naujo nepasakydamas ir jokių minties klondaikų neatradęs. Tai įprasta buvusio ir iš esmės išlikusio Aparato elgesio norma. Tokie žmonės, tegu jų ir ne tiek jau daug (nesinori apibendrinti – ne visas aparatas, kuriam iš tiesų ne taip jau lengva norint pasukti jaunos valstybės mašiną teisingu keliu), vis dar gyvena gaujos įstatymais, vienas kitą palaikydami.


Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia:

Šv. Petro bazilika Vatikane

Į turistinę apžvalginę poilsinę piligrimų kelionę į Italiją liepos 8-15 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Znojimas – Vranovas (poilsis Čekijos nacionaliniame parke prie upės) – Venecija – Ostia – poilsis prie Tirėnų jūros – Roma – Vatikanas – Viena – Znojimas – Vilnius.

Fatima
Lurdas

 

Kelionės kaina – 670 Lt. („XXI amžiaus“ skaitytojams, užsirašiusiems iki birželio 15 d. - 570 Lt.)

 

Į apžvalginę poilsinę piligrimų kelionę į fatimą ir Lurdą rugpjūčio 11-28 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Praha – Paryžius – La Farte – San Sebastjanas (poilsis prie Atlanto vandenyno) – Fatima – Nazare (poilsis prie Atlanto vandenyno) – Madridas – Lurdas – Marselis (poilsis prie Viduržemio jūros) – La Salet – Venecija – Znojimas – Čenstakava – Vilnius.

Kelionės kaina – 1600 Lt. („XXI amžiaus“ skaitytojams - 1400 Lt).

Vilnius, Bazilijonų g. 3. Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.), 8-673-38624 (mob.).


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija