|
Mirė
žinomas išeivijos poetas pranciškonas, ilgametis Aidų žurnalo
redaktorius
AA kun. dr. Leonardas Andriekus, OFM (1914-2003)
 |
Kun. dr. Leonardas Andriekus,
OFM |
Eidamas 90-uosius metus, gegužės
19-osios vakarą Jungtinėse Amerikos Valstijose mirė žinomas lietuvių
išeivių poetas, kunigas pranciškonas, teologijos daktaras Leonardas
Andriekus, OFM.
Velionis gimė 1914 m. liepos 15 d. Barstyčių kaime, Skuodo rajone.
Jaunystėje L.Andriekus įstojo į Kretingos pranciškonų vienuolyną
ir mokėsi Kretingos pranciškonų progimnazijoje. Prieš Antrąjį
pasaulinį karą pranciškonų vyresnieji jį išsiuntė studijuoti teologiją
į universitetus Austrijoje ir Italijoje, kur apsigynė daktaro
disertaciją.
Nuo 1946 metų L.Andriekus gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose,
aktyviai dalyvavo lietuvių išeivių veikloje, ėmėsi leisti ir redaguoti
Aidų žurnalą, dabar leidžiamą Lietuvoje Naujojo židinio-Aidų
pavadinimu, jo garbės redaktoriumi buvo iki pat mirties.
|
|
Prisiminimai
apie dr. A. Damušį
Kauno kunigų seminarijos dvasios
tėvas kun. dr. Arvydas Petras Žygas ėmėsi iniciatyvos išleisti prisiminimų
knygą apie dr. Adolfą Damušį. Tai būtų graži ir prasminga dovana
XIV Ateitininkų kongresui.
Prieškarinės Lietuvos inžinierius chemikas, Vyčio kryžiaus kavalierius,
Laikinosios vyriausybės pramonės ministras, antinacinės ir antisovietinės
rezistencijos veteranas, ateitininkų ir katalikų visuomenės veikėjas
dr. A.Damušis savo žemišką kelionę baigė šią žiemą Vilniuje, eidamas
95-uosius metus. Po karo dr. A.Damušis gyveno Amerikoje, Lietuvai
atkūrus nepriklausomybę sugrįžo į tėvynę. Amerikoje dr. A.Damušis
buvo Ateitininkų federacijos vadas, vienas iš jaunimo stovyklos
Dainava kūrėjų (pagrindinis stovyklos pastatas pavadintas dr.
A. Damušio vardu), Pasaulio lietuvių bendruomenės Garbės teismo
ir Seimo narys, Lietuvių fronto bičiulių tarybos pirmininkas, Amerikos
lietuvių Romos katalikų federacijos pirmininkas, Lietuvių katalikų
mokslo akademijos narys, mokslininkas.
|
|
Sugrįžta
Emilijos Pliaterytės vardas
Emilijos Pliaterytės atminimo draugija
jau pradėjo rengtis narsios karžygės gimimo 200-osioms metinėms.
Jos bus minimos 2006-aisiais metais. Draugijos aktyvas neseniai
lankėsi vietose, kur kovojo ir žuvo E. Pliaterytė, taip pat Kapčiamiestyje,
kur ji palaidota. Su Lazdijų rajono architektu, paminklotvarkininkais,
mokytojais buvo tariamasi dėl Kapčiamiesčio senųjų kapinių tvoros
projekto, rodyklių į lankytinas vietas pastatymo, istorinių vietų
ženklinimo ir kitais klausimais. Kapčiamiesčio moksleiviai E. Pliaterytės
kapą apsodino gėlėmis.
2002 metais susibūrusi E. Pliaterytės atminimo draugija yra visuomeninė
organizacija, vienijanti Lietuvos mokslo, kultūros, švietimo darbuotojus,
aktyviąją kūrybinės inteligentijos dalį bei patriotinį jaunimą.
Vienas svarbiausių draugijos tikslų - vietovių ir paminklų, susijusių
su E. Pliaterytės biografija bei 1830-1831 metų sukilimu, tvarkymas. |
|
Prisimenami
žuvę vokiečių kariai
Gegužės 23 dieną Šiauliuose, Sukilėlių
kalnelyje, įvyko vokiečių karių kapų pašventinimo iškilmės.
Daugiau nei prieš metus sutvarkytose kapinėse palaidota apie tūkstantį
per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus žuvusių vokiečių karių,
sakė vokiečių karių kapų Lietuvoje priežiūros darbus padedančios
vykdyti viešosios įstaigos Kultūros vertybių globos tarnyba direktorius
Vladas Armonas.
Kapus pašventino Šiaulių vyskupas, Lietuvos kariuomenės ordinaras
Eugenijus Bartulis ir evangelikų liuteronų kunigas Romas Pukys.
Iškilmingose apeigose dalyvavo Vokietijos ambasadorius Lietuvai
Aleksandras fon Romas, Vokiečių karių kapų globos tautinės sąjungos
generalinis sekretorius B. Niperis, krašto apsaugos viceministras
Jonas Gečas, kiti krašto apsaugos sistemos atstovai.
|
|