Žiniasklaida turi gerbti
tiesą ir jai tarnauti
Savo kreipimesi Pasaulinei žiniasklaidos
dienai, kuri ateinantį sekmadienį (birželio 1 dieną) Katalikų
Bažnyčioje bus minima jau 37 kartą, popiežius Jonas Paulius II
iškėlė socialinės komunikacijos srityje dirbančių profesionalų
ypatingą atsakomybę stiprinant taiką ir teisingumą. Jis taip pat
perspėjo žurnalistus, leidėjus, redaktorius ir moderatorius bei
visus informacijos perteikėjus ir jos komentatorius stengtis,
kad būtų vengiama perdėto visuomenės sluoksnių supriešinimo ir
kad komerciniai interesai neužgožtų pagrindinio žiniasklaidos
tikslo - tarnavimo bendrajam gėriui. Iš tiesų žiniasklaida drąsiai
tarnauja tiesai, - pripažįsta Šventasis Tėvas. - Tačiau kartais
ji būna propagandos ir dezinformacijos priemonė, tarnaujanti siauriems
interesams, nacionaliniams, etniniams, rasiniams ir religiniams
prietarams, materialiniam godumui ir įvairioms klaidingoms ideologijoms.
Būtina, kad žiniasklaidai daromam spaudimui sukti į tokius klystkelius
pirmiausia priešintųsi visi pačioje žiniasklaidoje dirbantys vyrai
ir moterys, taip pat Bažnyčia ir kitos suinteresuotos grupės.
Kaip paprastai, Popiežiaus kreipimasis buvo paskelbtas sausio
24 dieną, kai liturgijoje minimas šv. Pranciškus Salezas, kuris
yra žurnalistų dangiškasis globėjas. Šiemečiam Žiniasklaidos sekmadieniui
popiežius Jonas Paulius II parinko temą: Komunikacijos priemonių
tarnavimas tikrajai taikai enciklikos Pacem in terris žvilgsniu.
Prieš 40 metų, 1963-iųjų balandį, kada dėl Kuboje dislokuotų sovietinių
raketų pasaulis buvo atsidūręs ant branduolinio karo ribos, paskelbtoje
enciklikoje popiežius Jonas XXIII nurodė, kad taika gali būti
išsaugota, jeigu visuomenė remsis keturiomis pagrindinėmis vertybėmis
- tiesa, teisingumu, meile ir laisve.
Pažymėjęs, kad žiniasklaidos galia formuoti žmonių santykius
ir daryti įtaką politiniam bei socialiniam gyvenimui - tiek teigiama,
tiek neigiama linkme - nepaprastai išaugo, popiežius Jonas Paulius
II savo pirmtako taikos enciklikoje iškeltų minėtų vertybių šviesoje
aptaria socialinės komunikacijos priemonių veiklos aspektus. Pirmiausia
jis pabrėžia, kad pagrindinis moralės reikalavimas, keliamas
bet kuriai komunikacijai, yra gerbti tiesą ir jai tarnauti. Būtent
todėl Bažnyčia gina žiniasklaidos darbuotojo teisę į laisvę ieškant
tiesos ir - kiek leidžia moralinė tvarka bei bendrasis gėris
- žodžio bei leidybos laisvę, kaip būtiną sąlygą socialinei taikai.
Taigi kad tarnautų laisvei, pati žiniasklaida turi būti laisva
ir nors bendrojo gėrio labui yra pageidautinas tam tikras viešasis
žiniasklaidos reguliavimas, tačiau vyriausybės kontrolė yra nepriimta.
Būtent toks žiniasklaidos privilegijuotas statusas, taip pat
pasaulinė įtaka šiuolaikinei visuomenei sąlygojo jos ypatingą
atsakomybę ir kiekvieno žurnalisto didelę pareigą laikytis savo
moralinės sąžinės reikalavimų, aiškina Šventasis Tėvas. Ši pareiga
tuo labiau svarbesnė, nes socialinės komunikacijos priemonės neretai
priklauso privačių interesų grupėms ir todėl nėra lengva atsispirti
spaudimui tenkinti tam tikrus finansinės ar politinės galios reikalavimus
ir pritaikyti tiesą jų naudai.
Popiežius nurodo, kad žiniasklaida, likdama objektyvi ir ištikima
tiesai, negali nutylėti visuomenės gyvenime iškylančių blogybių
ir prieštaravimų. Tačiau reikia vengti sensacijų kūrimo ir nesveikų
reakcijų į įvykius skatinimo. Svarbus yra teisingos ir išsamios
informacijos pateikimas, o taip pat analitinės pastangos prasiskverbti
iki reiškinio ištakų, kad būtų galima reikalauti viešųjų instancijų
atsakomybės problemoms spręsti. Kreipimesi taip pat perspėjama,
kad žiniasklaida neliktų stipriųjų ir galingųjų monopolis, kad
reikia ieškoti galimybių, kurios ne tik leistų silpnesniesiems
visuomenės sluoksniams prieiti prie informacijos, reikalingos
jų individuliai bei visuomeninei pažangai, bet ir laiduotų, kad
jie veiksmingai bei atsakingai galėtų prisidėti prie žiniasklaidos
turinio formavimo.
O dėl būtino žiniasklaidos ir teisingumo ryšio, tai jis yra nesuderinamas
su atskirų visuomenės grupių kurstymu vienos prieš kitą - tiek
klasiniu, tiek nacionaliniu ar rasiniu atžvilgiais. Ypač sunkus
nusižengimas tiesai ir teisingumui yra vienų prieš kitus kurstymas
religijos vardu, taip pat diskriminacinis religinių įsitikinimų
traktavimas, nes jie priklauso giliausiam žmogaus orumo bei laisvės
pamatui, - pabrėžia Šventasis Tėvas.
Šiuo atžvilgiu yra vertos jo pastabos, išsakytos kovo pabaigoje
vykusiame susitikime su Popiežiškosios socialinės komunikacijos
priemonių tarybos nariais, dalyvavusiais Vatikane vykusiame metiniame
plenariniame posėdyje. Jonas Paulius II tuomet pažymėjo, kad žiniasklaidininkai,
norėdami tapti tikraisiais taikos skatintojais, pirmiausia turi
pozityviai atsiliepti į tiesos ir solidarumo reikalavimą. Priminęs
apaštalo Pauliaus Laiško efeziečiams žodžius (Kiekvienas kalbėkite
tiesą savo artimui, nes mes esame vieni kitų nariai), Šventasis
Tėvas sakė, kad jie glaustai nusako šių dienų žiniasklaidos uždavinius
- skleisti tiesą ir stiprinti solidarumą visoje žmonių giminėje.
Tiesa ir solidarumas yra dvi veiksmingiausios priemonės, įgalinančios
nugalėti neapykantą, išspręsti konfliktą ir panaikinti prievartą,
- kalbėjo Popiežius. - Jos yra reikalingos atkuriant ir stiprinant
abipusio supratimo ryšius, pasitikėjimą ir užuojautą, kurie vienija
visus individus ir tautas, nepaisant jų etinio ar kultūrinio skirtingumo.
Trumpai kalbant, tiesa ir solidarumas yra privalomi, jeigu žmonija
nori sėkmingai kurti gyvybės kultūrą, meilės civilizaciją ir taikos
pasaulį.
Kiekvienoje srityje yra svarbi darbų ir žodžių vienovė, tačiau
žiniasklaidos, kaip ir politikos, pasaulyje tai įgyją ypatingą
reikšmę, nes visuomenė pagrįstai laukia nuoseklaus ryšio tarp
to, ką žurnalistai skelbia, ir to, kokie jie yra patys realiame
gyvenime. Gegužės viduryje Mursijos (Ispanija) universitete surengtoje
konferencijoje tema Žiniasklaidos etiniai ir moraliniai aspektai
dalyvavęs Popiežiškosios socialinės komunikacijos tarybos pirmininkas
amerikietis arkivyskupas Džonas Folis pabrėžė, kad atskiros socialinės
komunikacijos priemonės ir kiekvieno žiniasklaidos darbuotojo
profesinę kvalifikaciją apsprendžia ne tik technika, bet ir
etika. Šiuo požiūriu pavyzdys yra savąja komunikavimo galia
išgarsėjęs pats popiežius Jonas Paulius II, kuris milijonus žmonių
patraukia vidiniu integralumu bei skelbiamų vertybių ir veiksmų
darna.
Ypač katalikui žurnalistui reikia būti tikruoju tiesos žmogumi,
- sakė arkivyskupas Dž.Folis. Jis taip pat turi būti išsilavinęs
filosofijos, teologijos ir istorijos srityse, kad galėtų šiomis
žiniomis pasiremti savo žurnalistinėje analizėje. Arkivyskupas
prisiminė, kad jaunystėje, jam tobulinantis Niujorko Kolumbijos
universiteto Žurnalistikos fakultete, buvo dėstomi ekonomikos,
politikos, švietimo kursai. Vėliau, kai po daugelio metų jis buvo
čia pagerbtas, tai pasiūlė įvesti ir religijos kursą. Universiteto
vadovai priėmė šį pasiūlymą, ir dabar fakultete veikia Religijos
katedra. Jie suprato, kad religija yra esminė žmogiškojo gyvenimo
dalis ir kad išsilavinęs žurnalistas turi pažinti religijos pasaulį,
kad galėtų rašyti išsamius ir protingus straipsnius, - sakė arkivyskupas
Dž. Folis.
Mindaugas BUIKA
© 2003 "XXI amžius"