Atnaujintas 2003 m. liepos 9 d.
Nr.53
(1157)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Gimtas kraštas
Krikščionybė šiandien
Susitikimai
Kultūra
Žvilgsniai
Poezija
Atmintis
Istorija ir dabartis
Nuomonės

Pasaulis
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Musninkuose nusileido šv.Mykolas arkangelas

JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos pirmininkė Marija Remienė daug padeda ir savo gimtinei, ir Lietuvai
Skulptorius Antanas Kmieliauskas ir jo sukurta Šv.Mykolo arkangelo skulptūra Musninkuose

Iš kairės: J.Narušis, Jadvyga Damušienė, Regina Narušienė, Marija Remienė, Vytautas Balsys (Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininkas) ir brigados generolas Jonas Kronkaitis

Livijos Šidlauskaitės nuotraukos

JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos pirmininkės Marijos Remienės ir Nacionalinės premijos laureato skulptoriaus Antano Kmieliausko duetas yra vienas tų, kurių bendradarbiavimas pagimdo reikšmingus kultūrinius projektus. Birželio 29 dieną M.Remienės gimtuosiuose Musninkuose minint Šv.Petro ir Povilo šventę buvo atidengta ir Kaišiadorių vyskupo Juozapo Matulaičio, tą dieną vizitavusio šią parapiją, pašventinta Antano Kmieliausko sukurta Šv.Mykolo arkangelo skulptūra. Šios skulptūros pastatymą mecenavo ir kaip dovaną savo miesteliui dedikavo be galo mylinti ir pasiaukojusi savo kraštui, visas jėgas ir energiją skirianti labdaros bei kultūros darbams, kaip ji pati save vadina, lietuvė iš Amerikos. M.Remienę draugai apibūdina taip: „Jai įdomu įkopti į kiekvieną viršukalnę ir pasidairyti nuo jos į atsivėrusį horizontą. Kiekvieno darbo ji imasi su įkvėpimu, kaip kad muzikantas imasi mokytis jį sužavėjusio kūrinio“. Šį kartą Marijos atkaklumas siekiant savojo tikslo ir A.Kmieliausko dirbtuvėse aidintys plaktuko dūžiai virto tikra akmens simfonija, išraižiusia akmenyje tėvynės ilgesį, tos tėvynės, kurioje gėris nugalėtų blogį ir kurioje gyventume saugiai, kaip savo dvasios namuose.
„Šv.Mykolas arkangelas simbolizuoja gėrio pergalę prieš blogį. Lietuvai teko išgyventi daug sunkių laikotarpių, bet visus ji ištvėrė, perėjo, todėl Šv.Mykolo arkangelo paminklas – tai lyg tautos išlikimo, negandų nugalėjimo simbolis. Daug įvairių sunkumų savo gyvenime patiria ir kiekvienas žmogus atskirai. Norėjau, kad, pažvelgęs į šią skulptūrą, žmogus pakiltų savo dvasia, - apie kūrybines idėjas pasakojo skulptorius. – Man buvo svarbu atskleisti gyvybės ir energijos veržimąsi, ryžtą kovojant už tiesą. Aš pats viską kaliau, todėl man buvo svarbi kiekviena forma, kiekvienas bruožas, atskleidžiantis šio rausvo, lietuviško akmens mirgėjimą ir liepsnojimą. Esu labai dėkingas M.Remienei, kad ji mane atrado, pasitikėjo ir be jokių komisijų leido man kurti taip, kaip aš suprantu ir jaučiu. Menininkui kūrybos laisvė yra didelis privalumas“.
M.Remienė talentingą skulptorių, Vilniaus dailės akademijos profesorių, sukūrusį per 70 skulptūrų, kurių vienuolika puikuojasi Italijoje, atrado pamačiusi Kernavėje jo sukurtą „Mozę“. Pasitarusi su Musninkų Švč.Trejybės tuometiniu bažnyčios klebonu kunigu Roku Puzonu, ji nusprendė, kad menininkas galėtų įkūnyti šv.Mykolo arkangelo idėją šiame krašte. Ir neapsiriko. Skulptūra šiandien jau puošia miestelį ir džiugina jo gyventojus, kurie vis dar pratina žvilgsnį prie išgražėjusios Musninkų aplinkos. O gražėja ji M.Remienės ir jos sesers Irenos Bareikaitės dėka, kuri pasirinko vienuolystės kelią ir tapo Nekaltai Pradėtosios Mergelės Marijos vargdienių seserų kongregacijos vienuole seserimi Margarita.
Anot JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos pirmininkės Reginos Narušienės, lietuviai, kurie gyvena Amerikoje, niekada neapleido savo tėvynės. Jų širdys dar ir šiandien yra tėviškėje ir tai liudija jų nuveikti darbai. Sunku išvardyti visus darbus, kuriuos seserys Marija ir Irena Margarita padarė savo gimtojo miestelio ir visos tautos labui. Jų didelio entuziazmo pastangomis ir lėšomis restauruota Musninkų Švč.Trejybės bažnyčia, remiamos Musninkų ir Bijutiškių mokyklos. Paramos iš M.Remienės dažnai sulaukia ir „XXI amžius“.
Į šias dvi moteris remiasi ir visa lietuvių išeivių kultūrinė bei religinė veikla Amerikoje. M.Remienė – JAV lietuvių bendruomenės Kultūros tarybos pirmininkė – organizuoja didžiąsias lietuvių šventes, įvairius renginius, festivalius, pro jos rankas praeina iškiliausios ne tik išeivijos, bet ir Lietuvos kūrybinės jėgos – kviečiami geriausi Lietuvos menininkai, atlikėjai, kolektyvai. Be šių pareigų, M.Remienė yra ir išeivijos dienraščio „Draugas“ valdybos pirmininkė. Sesuo Margarita – JAV lietuvių bendruomenės Religinių reikalų tarybos pirmininkė – daugiausia rūpinasi religinėmis programomis šeštadieninėse lietuvių mokyklose ir kartu su seserimi Onute Mikailaite rengia adaptuotus vadovėlius lietuvių kalba, taip pat organizuoja vasaros stovyklas su plačia kultūrine ir religine programa.
„Abi seserys yra kaip bitutės, negalinčios be aktyvaus darbo“, – savo mintimis dalijosi šiemet Amžinybėn iškeliavusio Laikinosios vyriausybės nario dr. Adolfo Damušio žmona Jadvyga Damušienė, aktyviai kartu su vyru dirbusi išeivių ateitininkų labui. – Ten, kur atsiranda spraga, jos visada ją užpildo. Per daug jų prašyti nereikia. Seserys visada jaučia, ar galės įgyvendinti sumanymą, ar ne. Jei nusprendžia, kad galės, tai sau prisiimtus uždavinius visuomet įvykdo“. Jau šešerius metus Lietuvoje gyvenanti J.Damušienė yra geriausia Marijos patarėja, į kurią ji kreipiasi, norėdama sužinoti, kokio meninio lygio yra vienas ar kitas kolektyvas, kurį būtų galima pasikviesti gastrolėms Amerikoje. Pastaruoju metu rašanti knygą apie savo vyrą, J.Damušienė apgailestavo, kad Lietuva, turinti tiek iškilių ir gabių menininkų, taip mažai dėmesio skiria savo kultūrai.
Didele staigmena musninkiečiams tapo į paminklo šventinimo iškilmes atvykęs Lietuvos Respublikos kariuomenės vadas brigados generolas Jonas Kronkaitis. Beje, gana paprastai priežastį paaiškino pats generolas. „Esu kilęs iš šių kraštų ir seseris pažįstu nuo pat vaikystės. Mūsų tėvai buvo artimi draugai. Kadangi buvau jaunesnis, aš nelabai bendravau su seserimis, bet kai mūsų šeimos išvyko užsienin ir aš paaugau, mūsų pažintis sustiprėjo. Seserys visą laiką gyveno lietuvybe, jautė pareigą tėvynei ir dirbo Lietuvos naudai. Iš tos pareigos ir meilės tėvynei jos nuveikė didelius darbus. Vienas tokių darbų – tai Šv.Mykolo arkangelo paminklo dovana Musninkams, kuri simbolizuoja Lietuvos ir visų mūsų pergalę prieš ilgus metus trukusią neteisybę. Aš vis galvoju, kokie žmonės buvo stribai, nejaugi tie vaikai, su kuriais aš užaugau, galėjo būti išdavikai? Šiandien padėtis yra kitokia. Viliuosi, kad žiaurūs, beprasmiški laikai jau praėjo. Kad ir kaip būtų gaila, Lietuvos visuomenė dar turi sovietinio paveldo. Stebina, kad vis dar atsiranda žmonių, kurie abejoja lietuvybe. Tačiau padėtis eina į gerąją pusę, mūsų jaunimas tvirtėja dvasiškai ir vis labiau tampa lietuviškai nusiteikęs. Kunigas (Ričardas Repšys – red.) per pamokslą labai gražiai pasakė, kad kariuomenės, kurios sukuriamos kerštui ir neapykantai, yra tik tironų įrankis, o ne valstybės gynėjai. Mūsų kariuomenėje visų pirma yra ugdoma gerbti savo kraštą“, – sakė Lietuvos Respublikos kariuomenės vadas. Anot generolo, Lietuvos kariuomenė jau turi susiformavusį tautinį vertybinį pagrindą, kuris įmanomas tik atgimusioje valstybėje. Lietuva atgimė, ir tai, J.Kronkaičio teigimu, liudija kad ir tokie ženklai, kaip šiame mažame Musninkų miestelyje.
Tačiau daugelis į atgimusią Lietuvą sugrįžusių lietuvių savo kraštą rado ne tokį, kokį įsivaizdavo. Anot J.Damušienės, nebeliko Lietuvos kaip bendruomenės, nebeliko tautinio jausmo, kuris ugdytų religiškai ir morališkai stiprų žmogų. „Mūsų karta išaugo veikiama Ateitininkų organizacijos idėjų, bet šiandien jos jau yra praradusios savo reikšmę. Jaunimas šiandien nebeturi išugdyto patriotinio jausmo, o yra viliojamas kitų kraštų materialinės gerovės“, – sakė ji.
Kalbėdama apie savo veiklą Amerikoje ses. Margarita pasakojo, kad didžiausia problema, su kuria jai tenka susidurti savo darbe, – tai vadinamoji trečioji lietuvių, atvykstančių gyventi į Ameriką, banga, kuri šiandien yra orientuota jau į kitokias vertybes negu jų karta. „Jaunus žmones, kurie atvyksta į svetimą kraštą ieškoti tik ekonominės naudos, yra sunku priprašyti dalyvauti lietuviškose pamaldose arba kad jie leistų savo vaikus į šeštadienines mokyklas. Šiandien tai yra pats didžiausias mūsų rūpestis. Norime ir siekiame, kad šie žmonės kuo aktyviau įsitrauktų į mūsų organizuojamą veiklą, kad jie, gyvendami toli nuo tėvynės, nepamirštų savo šaknų ir tikėjimo, – sakė ji. – Kita vertus, džiugu, kad į mūsų šeštadieninę mokyklą, kuri yra katalikiška, ateina ir ne katalikų vaikai. Amerikoje tėvai savo vaikų religiniam auklėjimui gali pasirinkti savo išpažįstamo tikėjimo programas. Džiugu, kad liuteronų ar kitų konfesijų tėvai savo vaikus leidžia būtent į katalikiškas šeštadienines mokyklas. Jie pasitiki ir yra patenkinti mūsų mokymu bei programomis, kurios suteikia tvirtus krikščioniško tikėjimo pagrindus, taip reikalingus brandžiai asmenybei augti“.
Tikėjimas bei tautinis ir religinis auklėjimas yra pagrindiniai tautos išlikimo veiksniai. Tikėjimas suvienija ir suteikia tautai stiprybės nelengvame jos kelyje. Kaišiadorių vyskupo Juozapo Matulaičio, kuris pašventino paminklą Musninkuose, teigimu, kovodami su sovietinės imperijos blogiu, tikėjimo dėka įveikėme sunkumus, kaip kad šv.Mykolas įveikė blogio slibiną. Blogis apsigyveno žemėje, bet šv.Mykolas toliau mus sergsti nuo visokių negandų. Musninkai jau turi savo Angelą sargą, o ar turės jį visa Lietuva, priklausys nuo visų mūsų pastangų ir noro kovoti už gėrį ir tiesą pasaulyje.

Lina KLUSAITĖ
Širvintų rajonas

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija