Musninkuose
nusileido šv.Mykolas arkangelas
|
JAV lietuvių bendruomenės
Kultūros tarybos pirmininkė Marija Remienė daug padeda ir
savo gimtinei, ir Lietuvai |
|
Skulptorius Antanas Kmieliauskas
ir jo sukurta Šv.Mykolo arkangelo skulptūra Musninkuose |
|
Iš kairės: J.Narušis, Jadvyga Damušienė,
Regina Narušienė, Marija Remienė, Vytautas Balsys (Lietuvos
laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininkas) ir brigados generolas
Jonas Kronkaitis
Livijos Šidlauskaitės nuotraukos
|
JAV lietuvių bendruomenės Kultūros
tarybos pirmininkės Marijos Remienės ir Nacionalinės premijos laureato
skulptoriaus Antano Kmieliausko duetas yra vienas tų, kurių bendradarbiavimas
pagimdo reikšmingus kultūrinius projektus. Birželio 29 dieną M.Remienės
gimtuosiuose Musninkuose minint Šv.Petro ir Povilo šventę buvo atidengta
ir Kaišiadorių vyskupo Juozapo Matulaičio, tą dieną vizitavusio
šią parapiją, pašventinta Antano Kmieliausko sukurta Šv.Mykolo arkangelo
skulptūra. Šios skulptūros pastatymą mecenavo ir kaip dovaną savo
miesteliui dedikavo be galo mylinti ir pasiaukojusi savo kraštui,
visas jėgas ir energiją skirianti labdaros bei kultūros darbams,
kaip ji pati save vadina, lietuvė iš Amerikos. M.Remienę draugai
apibūdina taip: Jai įdomu įkopti į kiekvieną viršukalnę ir pasidairyti
nuo jos į atsivėrusį horizontą. Kiekvieno darbo ji imasi su įkvėpimu,
kaip kad muzikantas imasi mokytis jį sužavėjusio kūrinio. Šį kartą
Marijos atkaklumas siekiant savojo tikslo ir A.Kmieliausko dirbtuvėse
aidintys plaktuko dūžiai virto tikra akmens simfonija, išraižiusia
akmenyje tėvynės ilgesį, tos tėvynės, kurioje gėris nugalėtų blogį
ir kurioje gyventume saugiai, kaip savo dvasios namuose.
Šv.Mykolas arkangelas simbolizuoja gėrio pergalę prieš blogį. Lietuvai
teko išgyventi daug sunkių laikotarpių, bet visus ji ištvėrė, perėjo,
todėl Šv.Mykolo arkangelo paminklas tai lyg tautos išlikimo, negandų
nugalėjimo simbolis. Daug įvairių sunkumų savo gyvenime patiria
ir kiekvienas žmogus atskirai. Norėjau, kad, pažvelgęs į šią skulptūrą,
žmogus pakiltų savo dvasia, - apie kūrybines idėjas pasakojo skulptorius.
Man buvo svarbu atskleisti gyvybės ir energijos veržimąsi, ryžtą
kovojant už tiesą. Aš pats viską kaliau, todėl man buvo svarbi kiekviena
forma, kiekvienas bruožas, atskleidžiantis šio rausvo, lietuviško
akmens mirgėjimą ir liepsnojimą. Esu labai dėkingas M.Remienei,
kad ji mane atrado, pasitikėjo ir be jokių komisijų leido man kurti
taip, kaip aš suprantu ir jaučiu. Menininkui kūrybos laisvė yra
didelis privalumas.
M.Remienė talentingą skulptorių, Vilniaus dailės akademijos profesorių,
sukūrusį per 70 skulptūrų, kurių vienuolika puikuojasi Italijoje,
atrado pamačiusi Kernavėje jo sukurtą Mozę. Pasitarusi su Musninkų
Švč.Trejybės tuometiniu bažnyčios klebonu kunigu Roku Puzonu, ji
nusprendė, kad menininkas galėtų įkūnyti šv.Mykolo arkangelo idėją
šiame krašte. Ir neapsiriko. Skulptūra šiandien jau puošia miestelį
ir džiugina jo gyventojus, kurie vis dar pratina žvilgsnį prie išgražėjusios
Musninkų aplinkos. O gražėja ji M.Remienės ir jos sesers Irenos
Bareikaitės dėka, kuri pasirinko vienuolystės kelią ir tapo Nekaltai
Pradėtosios Mergelės Marijos vargdienių seserų kongregacijos vienuole
seserimi Margarita.
Anot JAV lietuvių bendruomenės krašto valdybos pirmininkės Reginos
Narušienės, lietuviai, kurie gyvena Amerikoje, niekada neapleido
savo tėvynės. Jų širdys dar ir šiandien yra tėviškėje ir tai liudija
jų nuveikti darbai. Sunku išvardyti visus darbus, kuriuos seserys
Marija ir Irena Margarita padarė savo gimtojo miestelio ir visos
tautos labui. Jų didelio entuziazmo pastangomis ir lėšomis restauruota
Musninkų Švč.Trejybės bažnyčia, remiamos Musninkų ir Bijutiškių
mokyklos. Paramos iš M.Remienės dažnai sulaukia ir XXI amžius.
Į šias dvi moteris remiasi ir visa lietuvių išeivių kultūrinė bei
religinė veikla Amerikoje. M.Remienė JAV lietuvių bendruomenės
Kultūros tarybos pirmininkė organizuoja didžiąsias lietuvių šventes,
įvairius renginius, festivalius, pro jos rankas praeina iškiliausios
ne tik išeivijos, bet ir Lietuvos kūrybinės jėgos kviečiami geriausi
Lietuvos menininkai, atlikėjai, kolektyvai. Be šių pareigų, M.Remienė
yra ir išeivijos dienraščio Draugas valdybos pirmininkė. Sesuo
Margarita JAV lietuvių bendruomenės Religinių reikalų tarybos
pirmininkė daugiausia rūpinasi religinėmis programomis šeštadieninėse
lietuvių mokyklose ir kartu su seserimi Onute Mikailaite rengia
adaptuotus vadovėlius lietuvių kalba, taip pat organizuoja vasaros
stovyklas su plačia kultūrine ir religine programa.
Abi seserys yra kaip bitutės, negalinčios be aktyvaus darbo,
savo mintimis dalijosi šiemet Amžinybėn iškeliavusio Laikinosios
vyriausybės nario dr. Adolfo Damušio žmona Jadvyga Damušienė, aktyviai
kartu su vyru dirbusi išeivių ateitininkų labui. Ten, kur atsiranda
spraga, jos visada ją užpildo. Per daug jų prašyti nereikia. Seserys
visada jaučia, ar galės įgyvendinti sumanymą, ar ne. Jei nusprendžia,
kad galės, tai sau prisiimtus uždavinius visuomet įvykdo. Jau šešerius
metus Lietuvoje gyvenanti J.Damušienė yra geriausia Marijos patarėja,
į kurią ji kreipiasi, norėdama sužinoti, kokio meninio lygio yra
vienas ar kitas kolektyvas, kurį būtų galima pasikviesti gastrolėms
Amerikoje. Pastaruoju metu rašanti knygą apie savo vyrą, J.Damušienė
apgailestavo, kad Lietuva, turinti tiek iškilių ir gabių menininkų,
taip mažai dėmesio skiria savo kultūrai.
Didele staigmena musninkiečiams tapo į paminklo šventinimo iškilmes
atvykęs Lietuvos Respublikos kariuomenės vadas brigados generolas
Jonas Kronkaitis. Beje, gana paprastai priežastį paaiškino pats
generolas. Esu kilęs iš šių kraštų ir seseris pažįstu nuo pat vaikystės.
Mūsų tėvai buvo artimi draugai. Kadangi buvau jaunesnis, aš nelabai
bendravau su seserimis, bet kai mūsų šeimos išvyko užsienin ir aš
paaugau, mūsų pažintis sustiprėjo. Seserys visą laiką gyveno lietuvybe,
jautė pareigą tėvynei ir dirbo Lietuvos naudai. Iš tos pareigos
ir meilės tėvynei jos nuveikė didelius darbus. Vienas tokių darbų
tai Šv.Mykolo arkangelo paminklo dovana Musninkams, kuri simbolizuoja
Lietuvos ir visų mūsų pergalę prieš ilgus metus trukusią neteisybę.
Aš vis galvoju, kokie žmonės buvo stribai, nejaugi tie vaikai, su
kuriais aš užaugau, galėjo būti išdavikai? Šiandien padėtis yra
kitokia. Viliuosi, kad žiaurūs, beprasmiški laikai jau praėjo. Kad
ir kaip būtų gaila, Lietuvos visuomenė dar turi sovietinio paveldo.
Stebina, kad vis dar atsiranda žmonių, kurie abejoja lietuvybe.
Tačiau padėtis eina į gerąją pusę, mūsų jaunimas tvirtėja dvasiškai
ir vis labiau tampa lietuviškai nusiteikęs. Kunigas (Ričardas Repšys
red.) per pamokslą labai gražiai pasakė, kad kariuomenės, kurios
sukuriamos kerštui ir neapykantai, yra tik tironų įrankis, o ne
valstybės gynėjai. Mūsų kariuomenėje visų pirma yra ugdoma gerbti
savo kraštą, sakė Lietuvos Respublikos kariuomenės vadas. Anot
generolo, Lietuvos kariuomenė jau turi susiformavusį tautinį vertybinį
pagrindą, kuris įmanomas tik atgimusioje valstybėje. Lietuva atgimė,
ir tai, J.Kronkaičio teigimu, liudija kad ir tokie ženklai, kaip
šiame mažame Musninkų miestelyje.
Tačiau daugelis į atgimusią Lietuvą sugrįžusių lietuvių savo kraštą
rado ne tokį, kokį įsivaizdavo. Anot J.Damušienės, nebeliko Lietuvos
kaip bendruomenės, nebeliko tautinio jausmo, kuris ugdytų religiškai
ir morališkai stiprų žmogų. Mūsų karta išaugo veikiama Ateitininkų
organizacijos idėjų, bet šiandien jos jau yra praradusios savo reikšmę.
Jaunimas šiandien nebeturi išugdyto patriotinio jausmo, o yra viliojamas
kitų kraštų materialinės gerovės, sakė ji.
Kalbėdama apie savo veiklą Amerikoje ses. Margarita pasakojo, kad
didžiausia problema, su kuria jai tenka susidurti savo darbe,
tai vadinamoji trečioji lietuvių, atvykstančių gyventi į Ameriką,
banga, kuri šiandien yra orientuota jau į kitokias vertybes negu
jų karta. Jaunus žmones, kurie atvyksta į svetimą kraštą ieškoti
tik ekonominės naudos, yra sunku priprašyti dalyvauti lietuviškose
pamaldose arba kad jie leistų savo vaikus į šeštadienines mokyklas.
Šiandien tai yra pats didžiausias mūsų rūpestis. Norime ir siekiame,
kad šie žmonės kuo aktyviau įsitrauktų į mūsų organizuojamą veiklą,
kad jie, gyvendami toli nuo tėvynės, nepamirštų savo šaknų ir tikėjimo,
sakė ji. Kita vertus, džiugu, kad į mūsų šeštadieninę mokyklą,
kuri yra katalikiška, ateina ir ne katalikų vaikai. Amerikoje tėvai
savo vaikų religiniam auklėjimui gali pasirinkti savo išpažįstamo
tikėjimo programas. Džiugu, kad liuteronų ar kitų konfesijų tėvai
savo vaikus leidžia būtent į katalikiškas šeštadienines mokyklas.
Jie pasitiki ir yra patenkinti mūsų mokymu bei programomis, kurios
suteikia tvirtus krikščioniško tikėjimo pagrindus, taip reikalingus
brandžiai asmenybei augti.
Tikėjimas bei tautinis ir religinis auklėjimas yra pagrindiniai
tautos išlikimo veiksniai. Tikėjimas suvienija ir suteikia tautai
stiprybės nelengvame jos kelyje. Kaišiadorių vyskupo Juozapo Matulaičio,
kuris pašventino paminklą Musninkuose, teigimu, kovodami su sovietinės
imperijos blogiu, tikėjimo dėka įveikėme sunkumus, kaip kad šv.Mykolas
įveikė blogio slibiną. Blogis apsigyveno žemėje, bet šv.Mykolas
toliau mus sergsti nuo visokių negandų. Musninkai jau turi savo
Angelą sargą, o ar turės jį visa Lietuva, priklausys nuo visų mūsų
pastangų ir noro kovoti už gėrį ir tiesą pasaulyje.
Lina KLUSAITĖ
Širvintų rajonas
© 2003 "XXI amžius"
|