|
Generolų
vis daugėja
Rusijos armija pasipildė dar beveik
šimtu naujų generolų. Prezidentas V.Putinas tokį dekretą paskelbė
minint birželio 12-ąją, Rusijos dieną. Tarp naujųjų generolų,
kuriems suteiktas armijos generolo laipsnis, - sausumos pajėgų
vadas Nikolajus Kormilcevas ir armijos žvalgybos šefas Valentinas
Korobelnikovas. Taip pat vyriausiasis karinis auklėtojas (taip
ir vadinamas glavnyj vojenyj vospitatel) Nikolajus Reznikas.
Generolų leitenantų laipsniai suteikti dar 26 asmenims. Maždaug
tiek pat gavo generolo pulkininko antpečius. Taigi rusų generolų,
vadinamųjų raudonųjų lampasų, pulkas išaugo iki 1400 žmonių. Palyginti
su Rusija, JAV armijoje yra apie 900 generolų. Kaip pažymi Rusijos
karinis apžvalgininkas Jurijus Gavrilovas, įdomiausia tai, kad,
nuolat augant generolų skaičiui, pati Rusijos armija baigia visiškai
pakrikti. Bent jau taip aiškina Rusijos gynybos ministerijos ir
Generalinio štabo pareigūnai. Jų nuomone, jeigu skubiai nebus
atšaukta ar pakeista 30 įstatymų ir nutarimų dėl karo tarnybos,
tai po penkerių-septynerių metų Rusijos nebus ne tik kam ginti,
bet ir kuo ginti.
|
|
Sunki
pradžia
Italijos, perėmusios pirmininkavimą
Europos Sąjungai, premjeras Silvio Berluskonis, pristatydamas Europos
Parlamente Italijos programą vadovaujant ES, pirmiausia pažymėjo
sieksiąs stiprinti transatlantinius ryšius tarp JAV ir ES. Pasak
Italijos premjero, negalima leisti jokios politinės konkurencijos
tarp JAV ir Europos. Jo žodžiais tariant, konkurencija galima ekonomikoje
ir versle, bet tiktai ne politikoje. Jau iš anksto Europos kairieji
labai nepalankiai buvo nusistatę prieš S.Berluskonį. Tą nepalankumą
netiesiogiai pakurstė dar Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas
ir Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis. Kairiųjų socialistų
atstovas Europos Parlamente Vokietijos parlamentaras Martinas Šulcas
užsipuolė Italijos premjerą, pareikšdamas, kad jis negali būti Italijos
premjeru, tuo pačiu būdamas žiniasklaidos magnatu. Europarlamento
kuluaruose neabejojama, kad Italijos kairieji sukurstė vokiečių
parlamentarą užsipulti S.Berluskonį. Pastarasis neliko skolingas
ir pasiūlė vokiečių deputatui nusifilmuoti dabar Italijoje kuriamame
filme apie hitlerinę koncentracijos stovyklą ir atlikti jame kapo
(kalinių prižiūrėtojo) vaidmenį. Dėl to labai įsižeidė Vokietijos
kancleris G.Šrioderis ir pareikalavo, kad Italijos premjeras atsiprašytų.
Nei G.Šrioderis, nei Ž.Širakas negali atleisti S.Berluskoniui už
jo paramą Jungtinėms Valstijoms. Daugeliui, ypač kairiesiems Europos
politikams, nepatinka ir S.Berluskonio raginimas sukurti stiprias
ES karines pajėgas, nes, pasak jo, neturint karinės jėgos, negalima
kalbėti ir apie diplomatinę bei politinę jėgas.
|
|
Nepalūžęs
|
Rašytojas Vasilis Bykovas |
Pabaigė savo gyvenimo kelią visame
pasaulyje žinomas baltarusis rašytojas Vasilis Bykovas. Jis mirė
praėjus vos trims dienoms, kai buvo paminėtas jo 79-asis gimtadienis.
V.Bykovas gimė 1924 m. birželio 19 d. Byčkovo kaime, Vitebsko srityje.
Dalyvavo Antrajame pasauliniame kare, kurio prisiminimai, patirti
išgyvenimai ir žiaurumai, tapo pagrindiniu jo neblėstančios kūrybos
šaltiniu. Jo apysakos Gervių klyksmas, Trečioji raketa, Alpių
baladė, Sotnikovas, Obeliskas, Mirusiesiems neskauda, Prakeiktoji
aukštuma susilaukė didžiulio populiarumo ne tik Sovietų Sąjungoje,
bet ir buvo išverstos į daugelį pasaulio kalbų. Nepaisant to, kad
partiniai ortodoksai ir sovietų generolai bei maršalai, kai kurie
karo metu net neuostę parako, iš pat pradžių, pasirodžius jo pirmiesiems
kūriniams, labai nekentė rašytojo. 1974 metais jis buvo apdovanotas
valstybine premija, o 1986-aisiais už apysaką Nelaimės ženklas
gavo net Lenino premiją. Mat Maskvos ideologai suvokė, jog, ignoruojant
V.Bykovo nepaprastą populiarumą visuomenėje, galima susilaukti nemalonių
pasekmių, rašytojui įsiliejant į disidentų gretas. Beje, V.Bykovas
niekad ir neslėpė savo labai kritiško požiūrio į sovietinio režimo
grimasas ir suniekino vadinamųjų istorikų skelbiamas grubias klastotes
apie Antrąjį pasaulinį karą.
|
|