Nutilusi
giesmė aidės po visą šalį
|
Bernardas Brazdžionis
Angelų mieste tarp savo knygų |
Poetas jaunystėje savęs klausia:
Bernardai, ko čia atėjai? Senatvėje atsako: Aš dainavau, kaip
niekas nedainavo
Aš tas, kurį palaimino dangus
Mano ginkluos
nebuvo tankų, nei minų, nei iperito
Man duotas žodis. Laisvas
Tai žodis Vilniuje 1940 m. kovo 4 dieną, įteikiant 1939-ųjų Valstybinę
literatūros premiją. Pranašiškas žodis: Iš kurio krašto atjos
Apokaliptinis raitelis?
Nuo to raitelio - antrosios sovietų invazijos - Poetas pasitraukia
į Vakarus. Tėvynėje palieka savo poeziją tarsi maldaknygę okupuotai
Lietuvai: kaliniams, tremtiniams, miško broliams partizanams ir
visiems geros valios lietuviams.
Poeto krikščioniška pasaulėžiūra, globalinės katastrofos ir gyvenimo
laikinumo motyvai, žmogaus būties problemos, dabarties prilyginimas
Biblinėms situacijoms, liturginė leksika amžinybės ženklai
simboliai: Esu aš tas žmogus, kurio mirtis nenusineš. Tautoj,
dainoj ieškokite manęs.