Atnaujintas 2003 m. liepos 9 d.
Nr.53
(1157)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Gimtas kraštas
Krikščionybė šiandien
Susitikimai
Kultūra
Žvilgsniai
Poezija
Atmintis
Istorija ir dabartis
Nuomonės

Pasaulis
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Pažaislio muzikos fetivalyje
Festivalio dienoraštyje – pasaulio titulai ir romantika

Garsusis kompozitorius neapvylė

Lygiai prieš metus Pažaislio vienuolyne nuskambėjus Kšyštofo Pendereckio simfonijai „Septyni Jeruzalės vartai“, rimtosios muzikos mylėtojai ir maestro gerbėjai ėmė tikėtis, kad šiuolaikinės muzikos genijus atvyks ir į aštuntąjį Pažaislio muzikos festivalį šiais metais. Juolab kad didysis lenkų kompozitorius ir dirigentas neslėpė, jog jį sužavėjo Pažaislio vienuolyno dvasia ir Pažaislio festivalį gaubianti aura.
Šiais metais maestro K.Pendereckiui sukanka 70 metų, renginiai jo garbei vyks visame pasaulyje. Ar ras pasaulinio garso muzikos superžvaigždė laiko savo gerbėjams Lietuvoje? Jau skelbdami festivalio pradžią, jo organizatoriai pradžiugino muzikos mylėtojus maestro ištartu „taip“.


„Man svarbiausia, kas lieka žmonėms…“
Kompozitoriaus Kšyštofo Pendereckio mintys „ XXI amžiaus“ skaitytojams

Kšyštofas Pendereckis Prisikėlimo bažnyčioje koncerto metu

Pokalbis su įžymiuoju kompozitoriumi, kurio muziką jau daugelį metų atlieka viso pasaulio garsiausi muzikiniai kolektyvai ir solistai, žmogumi, kurio didžiojo muzikos pažinimo stebuklo vaisių prisipildo visų klausytojų širdys, įvyko tuoj po koncerto Kaune, Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje - Kšyštofu Pendereckiu, sutikusiu atsakyti į laikraščio „XXI amžius“ korespondento klausimus.

Maestro, muzika seniai tapo bendražmogiška vertybe, artima ir suprantama skirtingų tautų ir valstybių piliečiams. Kokie įspūdžiai po puikaus, įspūdingo pasirodymo Kauno sakralinėje Prisikėlimo bažnyčioje, kuri simbolizuoja visą lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės prisikėlimą?
Manau, kad akustika bažnyčioje šiuo metu nėra geriausia. Man regis, kai bus baigti remonto darbai, tikriausiai pagerės ir akustika. Tikiu, kad taip bus... Ne per geriausiai girdisi orkestras ir choras, tačiau tai, akivaizdu, itin svarbi vieta Lietuvai. Į Kauną atsivežiau savo kūrinį „Te Deum“ ( „Tau, Dieve“), nes dar tą dieną, kai buvo išrinktas popiežiumi kardinolas Karolis Vojtyla, pradėjau rašyti šį kūrinį. Tai labai svarbi diena ne tik lenkams, bet ir pasauliui. Man visada įsimintinas momentas, kai diriguoju orkestrui ir chorui, atliekantiems šį kūrinį.


Spektaklis – su Mindaugo karūna

Spektaklio „Mindaugas. Vorutos vilkolakio giesmė“, vykusio Kauno pilies papėdėje, fragmentas

Pažaislio festivalio renginių pastovūs lankytojai įvairiai susidėliojo akcentus, išskyrė mėgstamiausius renginius: vieniems tai buvo čigonų teatro koncertinė grupė, kitiems – šiuolaikinės klasikos žvaigždė K.Pendereckis. Dar kiti laukė Valstybės dienos išvakarių ir jai skirtos premjeros – draminės kompozicijos pagal V.Krėvės, J.Marcinkevičiaus ir M.Zyverto kūrinius „Mindaugas. Vorutos vilkolakio giesmė“. Spektaklio režisierius - Vytautas Grigolis, prieš metus Pažaislio festivaliui pastatęs istorinę kroniką „Karūnos vėtra“ (pagal B.Sruogos ir J.Grušo kūrinius). Kauno pilies papėdė prie Šv.Jurgio bažnyčios jau tapo tradicine vieta Valstybės dienai pažymėti po Pažaislio festivalio vėliava. Tai unikalus reiškinys ne tik Pažaislio festivalių programoje, bet ir Lietuvos teatro istorijoje. 1996 metais čia matėme J.Marcinkevičiaus dramą „Mindaugas“, 1997-aisiais išgyvenome J.Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“, 1998-aisiais išvydome A.Mickevičiaus istorinę sakmę „Konradas Valenrodas“, 1999-aisiais žiūrovai gėrėjosi J.Grušo „Herkumi Mantu“, o 2000 metais jie iš naujo atrado Vinco Mykolaičio–Putino dramą „Valdovas“. 2001 metais vėl stebėjome naujai atgimusį visų mėgstamą kūrinį apie mylimą tautos valdovę – J.Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“. Visus šiuos spektaklius pastatė režisierė Irena Bučienė.