Man
svarbiausia, kas lieka žmonėms
Kompozitoriaus Kšyštofo Pendereckio mintys XXI
amžiaus skaitytojams
|
Kšyštofas Pendereckis Prisikėlimo bažnyčioje
koncerto metu
|
Pokalbis su įžymiuoju kompozitoriumi,
kurio muziką jau daugelį metų atlieka viso pasaulio garsiausi muzikiniai
kolektyvai ir solistai, žmogumi, kurio didžiojo muzikos pažinimo
stebuklo vaisių prisipildo visų klausytojų širdys, įvyko tuoj po
koncerto Kaune, Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje - Kšyštofu Pendereckiu,
sutikusiu atsakyti į laikraščio XXI amžius korespondento klausimus.
Maestro, muzika seniai tapo
bendražmogiška vertybe, artima ir suprantama skirtingų tautų ir
valstybių piliečiams. Kokie įspūdžiai po puikaus, įspūdingo pasirodymo
Kauno sakralinėje Prisikėlimo bažnyčioje, kuri simbolizuoja visą
lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės prisikėlimą?
Manau, kad akustika bažnyčioje šiuo metu nėra geriausia. Man regis,
kai bus baigti remonto darbai, tikriausiai pagerės ir akustika.
Tikiu, kad taip bus... Ne per geriausiai girdisi orkestras ir choras,
tačiau tai, akivaizdu, itin svarbi vieta Lietuvai. Į Kauną atsivežiau
savo kūrinį Te Deum ( Tau, Dieve), nes dar tą dieną, kai buvo
išrinktas popiežiumi kardinolas Karolis Vojtyla, pradėjau rašyti
šį kūrinį. Tai labai svarbi diena ne tik lenkams, bet ir pasauliui.
Man visada įsimintinas momentas, kai diriguoju orkestrui ir chorui,
atliekantiems šį kūrinį. |
Spektaklis
su Mindaugo karūna
|
Spektaklio Mindaugas. Vorutos
vilkolakio giesmė, vykusio Kauno pilies papėdėje, fragmentas
|
Pažaislio festivalio renginių pastovūs
lankytojai įvairiai susidėliojo akcentus, išskyrė mėgstamiausius
renginius: vieniems tai buvo čigonų teatro koncertinė grupė, kitiems
šiuolaikinės klasikos žvaigždė K.Pendereckis. Dar kiti laukė Valstybės
dienos išvakarių ir jai skirtos premjeros draminės kompozicijos
pagal V.Krėvės, J.Marcinkevičiaus ir M.Zyverto kūrinius Mindaugas.
Vorutos vilkolakio giesmė. Spektaklio režisierius - Vytautas Grigolis,
prieš metus Pažaislio festivaliui pastatęs istorinę kroniką Karūnos
vėtra (pagal B.Sruogos ir J.Grušo kūrinius). Kauno pilies papėdė
prie Šv.Jurgio bažnyčios jau tapo tradicine vieta Valstybės dienai
pažymėti po Pažaislio festivalio vėliava. Tai unikalus reiškinys
ne tik Pažaislio festivalių programoje, bet ir Lietuvos teatro istorijoje.
1996 metais čia matėme J.Marcinkevičiaus dramą Mindaugas, 1997-aisiais
išgyvenome J.Grušo dramą Barbora Radvilaitė, 1998-aisiais išvydome
A.Mickevičiaus istorinę sakmę Konradas Valenrodas, 1999-aisiais
žiūrovai gėrėjosi J.Grušo Herkumi Mantu, o 2000 metais jie iš
naujo atrado Vinco MykolaičioPutino dramą Valdovas. 2001 metais
vėl stebėjome naujai atgimusį visų mėgstamą kūrinį apie mylimą tautos
valdovę J.Grušo dramą Barbora Radvilaitė. Visus šiuos spektaklius
pastatė režisierė Irena Bučienė.
|