Pažaislio
muzikos fetivalyje
Tekančios saulės šalies atstovių balsai
|
Žinoma pasaulyje vokalistė
ir Kanoko-Kai choro dirigentė Noriko Kato prie dirigento pulto |
|
Japonijos chorinio meno atstovės dainavo
įspūdingai
Autoriaus nuotraukos
|
Pripažinkime, kad retai Kaune lankosi
Japonijos, tekančios saulės šalies, kultūros atstovai, meno atlikėjų
kolektyvai. Šį kartą Pažaislio tarptautinio VIII muzikos festivalio
koncerto programoje - Japonijos pasiuntinių Kanoko-Kai moterų choro
koncertas Kauno Šv. Jurgio bažnyčioje.
Kanoko-Kai choras įkurtas 1979 metais Nagojos mieste. Šiam muzikaliam
kolektyvui (choro branduolį sudaro vyresnio amžiaus moterys) vadovauja
solistė ir dirigentė Noriko Kato. Dabar chore dainuoja 27 dainininkės.
Jau daugiau kaip 20 metų Kanoko-Kai dainininkės koncertuoja pasaulyje.
Choras koncertavo su įvairiais orkestrais, taip pat ir su popmuzikos
atlikėjais. Be to, Kanoko-Kai rengia ir labdaros koncertus ligoninėse,
slaugos namuose, populiarina japonų dainas, bendradarbiauja su kitais
savo šalies chorais ir įvairiomis užsienio muzikų organizacijomis.
1987 metais Kanoko-Kai koncertavo III tarptautiniame Kinijos ir
Japonijos moterų susitikime Pekine bei Šanchajuje, 1989 metais gastroliavo
Krokuvoje ir Varšuvoje. 1995 metais pasirodė Suomijoje - Helsinkyje
ir Turku mieste. 1999 metais, kuomet Japonijoje koncertavo Lietuvos
berniukų choras Ąžuoliukas, jam talkino Kanoko-Kai moterų choras.
Keletas žodžių apie N.Kato - šio choro vadovę. Šiai pasižymėjusiai
atlikėjai už nuopelnus kultūrai įteikti Nagojos miesto menų (1987
m.) ir Aiči prefektūros kultūros ir meno (1993 m.) prizai. Kaip
solistė (sopranas) N.Kato atliko įspūdingus vaidmenis miuzikluose
ir operose Sevilijos kirpėjas, Figaro vedybos, Don Žuanas,
Užburtoji fleita ir kt. Ji koncertavo Suomijoje, Kinijoje Lenkijoje.
Dainininkė dažna viešnia televizijos ir radijo laidose vaikams
bei jaunimui. Ji skiria daug dėmesio muzikos sklaidai ir edukacijai,
rengia koncertus pradinėse, vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose.
Ką išgirdo žiūrovai? Daug Japonijos kompozitorių kūrinių, taip pat
japonų liaudies dainų. Įsimintina kompozitoriaus Rentaro Taki (
18791903) daina Vyšnių žiedai. Vyšnių žydėjimui Japonijoje suteikiama
ypatinga reikšmė ir nuo seno plačiai tai vaizduojama japonų literatūroje
ir mene, apdainuojama.
Šv. Jurgio bažnyčios skliautais sklido japonų liaudies dainos -
Itsukio lopšinė, Sakura, sakura..., ypač japonų mėgstama daina
Pilies griuvėsiai mėnesienoje. Jas keitė kompozitorių Haseo Sugijamos
(18891952) Lėlė nuotaka , Rijutaro Hirotos (18921952) Lietus,
Nagajo Motoori (18851945) daina Būk išbartas ir kitų autorių
kūriniai.
Gera akustika pasižyminti Šv. Jurgio bažnyčios erdvė atskleidė japonių
muzikalumą, lyrizmą. Įdomi buvo egzotiška apranga kiekviena atlikėja
vilkėjo vis kitos spalvos derinio kimono, perjuostą plačia raudona
juosta. Apsiavusios kurpaitėmis ant medinių kaladėlių dainininkės
atrodė įspūdingai. Visi atlikti kūriniai buvo palydėti žiūrovų audringais
aplodismentais.
Į vieną koncertinį audinį įsitraukė ir Vilniaus choras Aidija.
Šį mišrų kolektyvą M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje įkūrė dabartinis
jo meno vadovas ir dirigentas Romualdas Gražinis. Tai 16-28 metų
dainininkai, daugiausia buvę šios mokyklos auklėtiniai. Nuo 1989
metų lietuviai surengė per 300 koncertų. Gastroliavo Vokietijoje,
Prancūzijoje, Belgijoje, Anglijoje, Suomijoje, Švedijoje. Choras
1992 ir 1994 metais varžytuvėse Anglijoje laimėjo dvi pirmąsias
vietas. Choro programoje įvairių epochų muzikos kūriniai nuo grigališkojo
choralo iki XX amžiaus veikalų. Koncerte žiūrovai ir klausytojai
girdėjo K. Brundzaitės (19421971) dainas Mįslės, Mėnulis. Debesis
ir lietus, Dūmai. Šešėlis. Gaisras., taip pat išgirdome jaunųjų
autorių Dainos Adamkevičiūtės, Nomedos Valančiūtės, Zitos Bružaitės
ir Broniaus Kutavičiaus kūrybą.
Finalinėje dalyje abu chorai - japonų ir lietuvių kartu atliko
lietuvių liaudies dainas lietuvių kalba M. K. Čiurlionio harmonizuotą
Lakštingalėlę ir J. Gruodžio Eglelę aukštuolę. Išgirdome B.
Kutavičiaus dainą Tėviškės papartis poeto S. Gedos žodžiais. Japonų
dainininkės aiškiai tarė ir taisyklingai kirčiavo lietuviškus dainų
žodžius.
Pabaigoje jau japonų kalba vilnijo erdve liaudies daina Sakura,
sakura.
Maloni staigmena meno mylėtojams buvo šis bendras dviejų tautų atstovų
dainavimas, suteikęs estetinio pasigėrėjimo. Švytintys veidai, dvasinė
palaima ir realiai matoma lietuvių bei japonų kultūrinių sielų sąšauka.
Daugiau tokių koncertų!
Kazimieras DOBKEVIČIUS
© 2003 "XXI amžius"
|