Sunki
pradžia
Italijos, perėmusios pirmininkavimą
Europos Sąjungai, premjeras Silvio Berluskonis, pristatydamas Europos
Parlamente Italijos programą vadovaujant ES, pirmiausia pažymėjo
sieksiąs stiprinti transatlantinius ryšius tarp JAV ir ES. Pasak
Italijos premjero, negalima leisti jokios politinės konkurencijos
tarp JAV ir Europos. Jo žodžiais tariant, konkurencija galima ekonomikoje
ir versle, bet tiktai ne politikoje. Jau iš anksto Europos kairieji
labai nepalankiai buvo nusistatę prieš S.Berluskonį. Tą nepalankumą
netiesiogiai pakurstė dar Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas
ir Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis. Kairiųjų socialistų
atstovas Europos Parlamente Vokietijos parlamentaras Martinas Šulcas
užsipuolė Italijos premjerą, pareikšdamas, kad jis negali būti Italijos
premjeru, tuo pačiu būdamas žiniasklaidos magnatu. Europarlamento
kuluaruose neabejojama, kad Italijos kairieji sukurstė vokiečių
parlamentarą užsipulti S.Berluskonį. Pastarasis neliko skolingas
ir pasiūlė vokiečių deputatui nusifilmuoti dabar Italijoje kuriamame
filme apie hitlerinę koncentracijos stovyklą ir atlikti jame kapo
(kalinių prižiūrėtojo) vaidmenį. Dėl to labai įsižeidė Vokietijos
kancleris G.Šrioderis ir pareikalavo, kad Italijos premjeras atsiprašytų.
Nei G.Šrioderis, nei Ž.Širakas negali atleisti S.Berluskoniui už
jo paramą Jungtinėms Valstijoms. Daugeliui, ypač kairiesiems Europos
politikams, nepatinka ir S.Berluskonio raginimas sukurti stiprias
ES karines pajėgas, nes, pasak jo, neturint karinės jėgos, negalima
kalbėti ir apie diplomatinę bei politinę jėgas.
Apžvalgininkų nuomone, nepalankus kai kurių ES politikų požiūris
į S.Berluskonį laikui bėgant išnyks. Svarbiausia iškilsianti problema
Europos Sąjungai labai greitai bus ne S.Berluskonis, o naujoji Europos
Konstitucija. Tai pranašauja visi politologai. Jau dabar dėl Europos
Konstitucijos iškilo ES skilimo pavojus. Ir visai nesvarbu, kad
Europos Konventas patvirtino Konstitucijos projektą. Bet, kaip pripažino
pats karščiausias naujosios Konstitucijos projekto įkvėpėjas, buvęs
Prancūzijos prezidentas Valeri Žiskaras d Estenas, tikrieji sunkumai
dar tik prasideda. Mat Konstitucijos projekto svarstymas įžengė
į naują stadiją svarstymą nacionaliniuose parlamentuose. Trylika
dabartinių ES šalių ir būsimųjų ES valstybių vadovai jau pareiškė,
jog turi nemažai rimtų pretenzijų V.Ž.dEsteno Konstitucijos projektui.
Pasak vieno Europos politiko, tos pretenzijos turi principinį charakterį.
Iš vykstančių aštrių diskusijų dėl Konstitucijos projekto jau išryškėjo,
kad Europa pasidalijo į tris stovyklas. Vadinamiesiems maksimalistams,
siekiantiems kuo didesnės Europos integracijos, priklauso Prancūzija,
Vokietija ir Italija. Prie jų šliejasi Belgija, Olandija ir Liuksemburgas.
Kaip tik šios valstybės ir stovėjo prie Europos Sąjungos ištakų.
Kita valstybių grupė pasisako ne už maksimalią, o laipsnišką integraciją,
kuri neturėtų pažeisti ES valstybių savarankiškumo ir dalies suvereniteto.
Šios grupės lyderės Didžioji Britanija ir Ispanija. Prie jų pozicijos
linkusios prisidėti Danija, Švedija, Airija ir Austrija. Iš būsimųjų
ES naujokių Londono ir Madrido nuostatas palaiko visiškai arba didele
dalimi Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir Kipras. Tiesa, yra dar
viena grupė, kurią sudaro vadinamieji absoliutūs konservatoriai.
Juos visiškai tenkina dabartinis ES darbo mechanizmas ir jie baiminasi
dėl bet kokių radikalių permainų, kurios esą gali net sugriauti
ES. Tiems konservatoriams priklauso Suomija, Portugalija, Malta
ir iš dalies Graikija.
Aišku, pats skausmingiausias naujosios ES Konstitucijos klausimas
yra būsimosios ES valdžios pasiskirstymas ir tos valdžios galios.
Prancūzija, Vokietija ir Italija nori, kad naujoji Konstitucija
dar labiau sustiprintų jų vadovaujantį vaidmenį Europos aljanse.
Savo ruožtu mažosios valstybės pabrėžia savo teisę daryti įtaką
Europos Sąjungos sprendimams. Konstitucijos kūrėjai kaltina tas
mažąsias siaurais nacionaliniais interesais.
Vertėtų dar kartą priminti pagrindines ES Konstitucijos projekto
nuostatas. Pirmiausia Konstitucija garantuoja pagrindines žmonių
teises: žodžio ir spaudos bei tikėjimo laisvę, taip pat teisę į
gyvybę, švietimą ir darbą.
- Europos Taryba, į kurią įeis ES šalių vadovai, penkeriems metams
išrinks ES prezidentą. Taigi nueis į praeitį principas, kai ES valstybės
rotacijos būdu po pusę metų vadovaudavo ES. Išrinktasis ES prezidentas
atstovaus vieningai Europai tarptautinėje arenoje ir rengs programas
ES viršūnių susitikimams.
ES užsienio reikalų ministras bus atsakingas už vieningą Europos
politiką nuo kovos prieš terorizmą iki 60 tūkst. karių karinio
korpuso dislokacijos. ES užsienio reikalų ministras kartu su prezidentu
atstovaus Europai tarptautinėse organizacijose, taip pat Jungtinėse
Tautose.
Nepaisant ES plėtros, Europos Komisijoje lieka penkiolika narių.
Šalys rotacijos principu keis viena kitą Europos Komisijoje. Šios
komisijos pirmininkas, kurį išrinks Europos Parlamentas, galės skirti
penkiolika komisarų, tačiau be balso teisės.
Europos Parlamentas taps išplėstas. Vietoj dabartinių 626 deputatų
Strasbūre posėdžiaus 732 parlamentarai.
Europos Sąjungos sprendimai turėtų būti priimami daugumos šalių,
atstovaujančių 60 proc. visos ES gyventojų. Veto teisė kiekvienam
ES nariui išlieka tik keliais principiniais klausimais pavyzdžiui,
mokesčių, užsienio ir gynybos politikoje.
ES šalys gali slaptai balsuodamos paskirti Europos prokurorą dėl
kovos sustiprinimo su nusikalstamumu ir terorizmo apraiškomis Europos
Sąjungos viduje.
Bet kuri ES narė turi teisę išeiti iš Sąjungos, iš anksto pranešdama
apie savo sprendimą.
Tuo tarpu Europos Parlamentas pareikalavo, kad S.Berluskonis viešai
atsiprašytų vokiečių socialisto, o to nepadarius grasina nutraukti
visus santykius su Europos Komisija.
Petras KATINAS
© 2003 "XXI amžius"
|