Atnaujintas 2003 m. liepos 9 d.
Nr.53
(1157)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Gimtas kraštas
Krikščionybė šiandien
Susitikimai
Kultūra
Žvilgsniai
Poezija
Atmintis
Istorija ir dabartis
Nuomonės

Pasaulis
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Pažaislio muzikos fetivalyje
Festivalio dienoraštyje – pasaulio titulai ir romantika

Garsusis kompozitorius neapvylė

Lygiai prieš metus Pažaislio vienuolyne nuskambėjus Kšyštofo Pendereckio simfonijai „Septyni Jeruzalės vartai“, rimtosios muzikos mylėtojai ir maestro gerbėjai ėmė tikėtis, kad šiuolaikinės muzikos genijus atvyks ir į aštuntąjį Pažaislio muzikos festivalį šiais metais. Juolab kad didysis lenkų kompozitorius ir dirigentas neslėpė, jog jį sužavėjo Pažaislio vienuolyno dvasia ir Pažaislio festivalį gaubianti aura.
Šiais metais maestro K.Pendereckiui sukanka 70 metų, renginiai jo garbei vyks visame pasaulyje. Ar ras pasaulinio garso muzikos superžvaigždė laiko savo gerbėjams Lietuvoje? Jau skelbdami festivalio pradžią, jo organizatoriai pradžiugino muzikos mylėtojus maestro ištartu „taip“.
Šį kartą lenkų kompozitorius ir dirigentas Lietuvoje atrado sau naują erdvę – Prisikėlimo bažnyčią Kaune, kurioje dirigavo Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui, Kauno valstybiniam chorui ir solistams: Astai Krikščiūnaitei (sopranas), Laimai Jonutytei (mecosopranas), Audriui Rubežiui (tenoras), Ignui Misiūrai (bosas), atlikusiems K.Pendereckio „Te Deum“, A.Bruknerio „Te Deum“ ir M.Zielenskio „Magnificat“.
Koncertas neapvylė ne tik publikos, bet ir pačių muzikantų. Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras įkurtas dar 1940 metais Balio Dvariono, o nuo 1964 metų jam vadovauja dirigentas Juozas Domarkas. Orkestras gastroliuoja užsienyje, dalyvauja festivaliuose. Su šiuo kolektyvu yra bendradarbiavę daug muzikos pasaulio įžymybių: M.Rostropovičius, V.Tretjakovas, V.Spivakovas, D.Geringas, J.Francas, O.Miuleris. Nuolatinis orkestro partneris – Kauno valstybinis choras, kuriam vadovauja Petras Bingelis. Choras nuolat dalyvauja žinomiausiuose Europos muzikos festivaliuose, koncertavo Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, JAV prestižinėse salėse, kūrybinę draugystę palaikė ir palaiko su dirigentais lordu Yehudi Menuhinu, J.Frantzu, M.Rostropovičiumi.
Pažaislio muzikos festivalio meno vadovas profesorius Petras Bingelis visą koncertą išklausė su partitūra rankose, stovėdamas už sėdinčių klausytojų nugarų – suprantamas vadovo jaudulys ir atsakomybės jausmas. Ir tik auditorijai niekaip nenorint paleisti nuo scenos maestro K.Pendereckio ir kitų atlikėjų, pakilo į sceną priimti ir jam skirtų pelnytų plojimų... Teisūs muzikos žinovai profesionalai teigdami, kad be tokio brandaus kolektyvo kaip Kauno valstybinis choras tokia sudėtinga festivalio programa nebūtų įmanoma.

Sužavėjo ir lietuviai atlikėjai

Kitą dieną, sekmadienį, festivalio organizatoriai pakvietė į romantiškų dainų ir duetų koncertą Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje Kauno rajone. Skambėjo S.Šimkaus, J.Gruodžio, F.Šuberto, F.Mendelsono – Bartoldo, G.Donicečio, F.Kampanos, G.Verdžio, G.Rosinio kūriniai. Išvakarėse K.Pendereckio koncerte solistė Asta Krikščiūnaitė (sopranas) publiką sužavėjo kitokiu dainavimu Zapyškio bažnytėlėje kartu su solistu Algirdu Janutu (tenoras) ir pianiste Audrone Kisieliūte, demonstruodama klausytojams savo talento gilumą ir įvairumą. Šių trijų menininkų repertuaras - nuo kamerinės muzikos iki operų, oratorijų, kantatų – šiame festivalio vakare nuteikė romantiškai – skambėjo vokalinės miniatiūros, praskaidrinusios nuotaiką ir nuteikusios laukti kitų festivalio vakarų.

Lietus lyja, festivalis tęsiasi...

Nepaisydamas vasariškos darganos, Pažaislio festivalis įsibėgėja. Trečiąjį birželio savaitgalį, penktadienio vakarą, pradėjo ir Pažaislio festivalio dalyvius maloniai priglaudė Kauno Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia. Po bažnyčios skliautais suskambo sopranas Nomeda Vilkanauskaitė ir Kauno styginių kvartetas, nuolat kviečiamas dalyvauti ne tik šiame, bet ir kituose Lietuvoje vykstančiuose festivaliuose: „Iš arti“, „Kaunas Jazz“, „Jauna muzika“, „Gaida“, „Kopa“, Vilniaus styginių kvartetų festivalyje ir kt. Kolektyvas yra koncertavęs Suomijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir užsirekomendavęs kaip didelį dėmesį skiriantis šiuolaikinių lietuvių kompozitorių muzikai propaguoti. Neapvylė savo klausytojų ir šį kartą, Pažaislio festivaliui pateikęs premjerą – kompozitorės D.Kairaitytės kūrinį styginių kvartetui „Balto žmogaus sapnas“. Tai neįprastas kūrinys, gal net ironiškas, todėl ir klausytojų priimtas nevienodai – nuo audringų plojimų iki santūrios tylos ir pečių gūžčiojimo su pasidairymais į aplinkinius. R.Štrauso „Vėlinės“, G.Bizė „Rytas“, J.Bramso „Sapfo odė“ ir „Serenada“, Š.Guno „Repentire“ ir „Serenada“, F.Šuberto „Mirtis ir mergelė“ buvo išklausyti ir įvertinti su pagarbiu dėkingumu atlikėjų darbui, talentui ir meistriškumui.

Paprastos muzikos alkis

Festivalio programa sekmadienį tęsėsi netradiciškai. Vytauto Didžiojo universiteto salėje koncertavo Maskvos čigonų teatro „Romen“ koncertinė trupė (vadovas Moisiejus Oglu). Vienintelis pasaulyje profesionalus čigonų teatras „Romen“, vadovaujamas Nikolajaus Sličenkos, gyvuoja jau 70 metų, prieš tris dešimtmečius yra koncertavęs ir Vilniuje. Per tiek metų užaugo nauja artistų karta, bet išliko būdingos šiai tautybei dainos, romansai, šokių plastika ir judesiai, išskirtinis dėmesys smuikui ir gitarai. To, matyt, tikėjosi ir žiūrovai, bemaž sausakimšai užpildę universiteto salę, ne tik stovėjo pasieniuose, bet ir tupėjo, klūpojo, sėdėjo praėjimuose ant grindų, laiptų aikštelėse. Priklausau tiems „Romen“ žiūrovams, kurie kažkada (kai vykstant į Rusiją dar nereikėjo vizų) turėjo galimybę pamatyti visos šio teatro trupės vaidinimą. Įspūdis liko neišdylantis. Po jo šiandieninis koncertas atrodo taip, lyg būtų atliktas puse lūpų arba visai kito lygio artistų. Visgi gerai, kad festivalio organizatoriai įtraukė į programą ir tokį koncertą, nes iš publikos reakcijos buvo matyti, kad mūsų „bumbsikų“ vartotojų kultūros sąlygomis esame pasiilgę paprastų dainų apie meilę, mamą ir gyvenimo kelius, kartais vedančius nežinia kur. Ir nesvarbu, čigoniškai ar rusiškai jos dainuojamos...

Džiuljeta KULVIETIENĖ

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija