Atnaujintas 2003 m. liepos 9 d.
Nr.53
(1157)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Gimtas kraštas
Krikščionybė šiandien
Susitikimai
Kultūra
Žvilgsniai
Poezija
Atmintis
Istorija ir dabartis
Nuomonės

Pasaulis
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

„Man svarbiausia, kas lieka žmonėms…“
Kompozitoriaus Kšyštofo Pendereckio mintys „ XXI amžiaus“ skaitytojams

Kšyštofas Pendereckis Prisikėlimo bažnyčioje koncerto metu

Autoriaus nuotrauka

Pokalbis su įžymiuoju kompozitoriumi, kurio muziką jau daugelį metų atlieka viso pasaulio garsiausi muzikiniai kolektyvai ir solistai, žmogumi, kurio didžiojo muzikos pažinimo stebuklo vaisių prisipildo visų klausytojų širdys, įvyko tuoj po koncerto Kaune, Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje - Kšyštofu Pendereckiu, sutikusiu atsakyti į laikraščio „XXI amžius“ korespondento klausimus.

Maestro, muzika seniai tapo bendražmogiška vertybe, artima ir suprantama skirtingų tautų ir valstybių piliečiams. Kokie įspūdžiai po puikaus, įspūdingo pasirodymo Kauno sakralinėje Prisikėlimo bažnyčioje, kuri simbolizuoja visą lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės prisikėlimą?
Manau, kad akustika bažnyčioje šiuo metu nėra geriausia. Man regis, kai bus baigti remonto darbai, tikriausiai pagerės ir akustika. Tikiu, kad taip bus... Ne per geriausiai girdisi orkestras ir choras, tačiau tai, akivaizdu, itin svarbi vieta Lietuvai. Į Kauną atsivežiau savo kūrinį „Te Deum“ ( „Tau, Dieve“), nes dar tą dieną, kai buvo išrinktas popiežiumi kardinolas Karolis Vojtyla, pradėjau rašyti šį kūrinį. Tai labai svarbi diena ne tik lenkams, bet ir pasauliui. Man visada įsimintinas momentas, kai diriguoju orkestrui ir chorui, atliekantiems šį kūrinį.
Kartą jūs žurnalistams esate pasakęs įdomią mintį. Atseit dabar, jau XXI amžiaus pradžioje, senka klasikinių muzikos instrumentų galimybės, jų atliekamų garsų derinių įvairovė. Sakėte, atsiras nauji muzikos instrumentai, nauji muzikinių garsų sąskambiai. Ar taip yra iš tikrųjų, o gal pajuokavote?
Galbūt truputį ir pajuokavau, tačiau tai paradoksali situacija. Mat XXI amžiaus atlikėjai ir kūrėjai turi naudotis muzikos instrumentais, pasinaudodami ir muziejiniais fondais. Esu įsitikinęs, kad muzikos vystymasis tikrai prasidės su naujai sukurtų muzikos instrumentų visuma.
Gal paminėtumėte nors vieną būsimą naują muzikos instrumentą, kurio reikėtų, bet jo nėra?
Deja, nesu muzikos instrumentų konstruktorius. Be to, kiekviena epocha pateikdavo mums naujų muzikos instrumentų. Prisiminkime XVIII ar XIX amžius. V.A.Mocartas jau rašė kūrinius klarnetui. Tada tai buvo visiškai naujas instrumentas. Liudvigas van Bethovenas savo Penktojoje simfonijoje panaudojo naujus instrumentus trombonus. Kompozitorius Richteris Vagneris sugalvojo panaudoti muzikoje taip pat savotišką vagnerinį pučiamąjį instrumentą tūbą. Kompozitorius privalo turėti galimybę disponuoti nauju muzikos instrumentu.
Teko girdėti, kad jūsų aistra – didelis domėjimasis įvairių rūšių parko medžiais, jų veisimu. Kokį parką itin labai puoselėjate priemiestyje prie senosios Lenkijos sostinės Krokuvos?
Turiu Krokuvos apylinkėse XVIII amžiaus dvarą, o aplink jį parką. Tai dekoratyviniai, egzotiški medžiai. Jų estetiškai suderinta visuma labai puošia visą aplinką, kelia kūrybines galias, veikia raminamai, įkvepiamai. Tai didelis parkas. Jį šiek tiek praplėčiau. Dabar parką sudaro 30 ha įvairiausių rūšių retų medžių plotas. O vienas dvaro pastatų siekia net XVI amžių, autentiškas statinys.
Maestro, vėl grįžkime prie muzikos instrumentų. Esate sakęs, kad dabartinių muzikos instrumentų galimybės jau beveik išnaudotos.
Matyt, man taip regis, kartkartėmis tos galimybės muzikinei raiškai tikrai mažėja. Nėra galimybės eiti toliau kuriant kažką nauja ir įspūdinga. Žinoma, jei neatsiras naujų muzikavimo priemonių, tuomet kompozitoriai bus priversti ieškoti naujų sąskambių, kurdami pasinaudoję tradiciniais, klasikiniais muzikos instrumentais. Kai kurie mano kolegos kuria daug kompiuterinės, elektroninės muzikos. Esu įsitikinęs, jog tai ne tas kelias, kuriuo turės vystytis muzikos ateitis.
Esate visų pasaulio tautų muzikos mėgėjų numylėtinis, nes „išvardinus visus jūsų gautus apdovanojimus, garbės vardus, premijas, tapote tarsi viso pasaulio garbės piliečiu. Dievo garbei parašėte beveik 100 įspūdingų, turiningų, neišdildomų kūrinių. Ar esate laimingas?
Man svarbu tai, ką darau kurdamas. Įvertinimai, be abejonės, labai malonūs, tačiau svarbiausia, kas manęs lieka žmonėms, mano tautai. Lieka mano muzika. Matyt, čia ir glūdi žmogaus laimė.
Jūsų apsilankymas Kaune - didelė šventė, savo kūryba įkvėpėte tikėjimo stiprybės, sukėlėte stiprius religinius, įtaigius jausmus, taurinote žmones pasitelkęs muziką. Jūsų kūrybos credo – žmogaus viltis tikėjime, doroje, kultūroje. Laikraščio „XXI amžius“ redakcija linki jums ilgų gyvenimo metų, stiprios sveikatos ir dar ne kartą apsilankyti Lietuvoje.
Dėkoju už linkėjimus, linkiu sėkmės jūsų laikraščiui „XXI amžius“, taip pat visiems skaitytojams.

Kalbėjosi Kazimieras DOBKEVIČIUS

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija