Pirmasis puslapis
Lietuva
Gimtas kraštas
Krikščionybė šiandien
Susitikimai
Kultūra
Žvilgsniai
Poezija
Atmintis
Istorija ir dabartis
Nuomonės
Pasaulis
Istorijos vingiai

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Spektaklis – su Mindaugo karūna

Spektaklio „Mindaugas. Vorutos vilkolakio giesmė“, vykusio Kauno pilies papėdėje, fragmentas Ričardo Šaknio nuotrauka

Pažaislio festivalio renginių pastovūs lankytojai įvairiai susidėliojo akcentus, išskyrė mėgstamiausius renginius: vieniems tai buvo čigonų teatro koncertinė grupė, kitiems – šiuolaikinės klasikos žvaigždė K.Pendereckis. Dar kiti laukė Valstybės dienos išvakarių ir jai skirtos premjeros – draminės kompozicijos pagal V.Krėvės, J.Marcinkevičiaus ir M.Zyverto kūrinius „Mindaugas. Vorutos vilkolakio giesmė“. Spektaklio režisierius - Vytautas Grigolis, prieš metus Pažaislio festivaliui pastatęs istorinę kroniką „Karūnos vėtra“ (pagal B.Sruogos ir J.Grušo kūrinius). Kauno pilies papėdė prie Šv.Jurgio bažnyčios jau tapo tradicine vieta Valstybės dienai pažymėti po Pažaislio festivalio vėliava. Tai unikalus reiškinys ne tik Pažaislio festivalių programoje, bet ir Lietuvos teatro istorijoje. 1996 metais čia matėme J.Marcinkevičiaus dramą „Mindaugas“, 1997-aisiais išgyvenome J.Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“, 1998-aisiais išvydome A.Mickevičiaus istorinę sakmę „Konradas Valenrodas“, 1999-aisiais žiūrovai gėrėjosi J.Grušo „Herkumi Mantu“, o 2000 metais jie iš naujo atrado Vinco Mykolaičio–Putino dramą „Valdovas“. 2001 metais vėl stebėjome naujai atgimusį visų mėgstamą kūrinį apie mylimą tautos valdovę – J.Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“. Visus šiuos spektaklius pastatė režisierė Irena Bučienė.
Turbūt nedaug kas tikėjosi, kad Lietuvos prezidentas Rolandas Paksas su žmona, nors ir viešėję tądien Kaune, atvyks ir į spektaklį pilies papėdėje bei tars čia sveikinimo žodį. Svečius lydėjo Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius su žmona.
2003-iųjų - jubiliejinių valstybės metų spektaklio „Mindaugas. Vorutos vilkolakio giesmė“ pastatymas - vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo istorija nuo vaikystės iki mirties. Tai istorinės asmenybės drama, kurioje tarpusavyje kovoja žmogus (mylintis, pavydintis, nekenčiantis) ir šaltakraujis valdovas, žinantis, kaip turi būti.
Įspūdingą ugnies, vandens ir judesio reginį režisieriui, kaip ir pernai, padėjo kurti scenografas Algis Garbačiauskas ir dailininkė Virginija Idzelytė.
Istorinės realybės vaizdus spektaklyje kūrė sporto mokyklos „Marva“ (direktorius E.Margevičius) raiteliai ir jų žirgai, senovės baltų kovų brolija „Vilkatlakiai“ (vadovas A.Bugvilionis), Nindziusiu asociacija Lietuvoje (vadovas Z.Urbonas), modernaus šokio teatras „Aura“ (vadovė B.Letukaitė). Spektaklyje vaidino Vilniaus ir Kauno aktoriai, trimitu į temstantį dangų paskutinius saulės spindulius lydėjo ir kruviną spektaklio atomazgą pranašavo Vytautas Ramančiūnas. Pagrindinį Mindaugo vaidmenį atliko aktorius Vytautas Rumšas. Spektaklio atmosferą padėjo kurti ir tikras vilkas, iš pradžių dar reagavęs į stipriau pabrėžiamus aktorių žodžius, vėliau ramiai susirietė į kamuoliuką ir snausdamas stebėjo aplinkos įvykius.
To negalima pasakyti apie žiūrovus. Sunku įdėmiai sekti dviejų su puse valandos trukmės istorinę dramą, nors ir sėdint, o jau tupint ar stovint tiek laiko – tuo labiau. Bet žiūrovai buvo įdėmūs ir tokį vėlyvą metą. Vieningu plojimu pilies papėdė atsiliepė į scenoje užgiedotą „Tėve mūsų“ – Lietuva pakrikštyta. Vėliau žiūrovai jau dažniau ir gyviau reagavo plojimais į vandens ir ugnies efektus, su pritarimu sutiko prezidento R.Pakso perduotą gėlių puokštę spektaklio „Mindaugas. Vorutos vilkolakio giesmė“ režisieriui V.Grigoliui. Šventinę premjerą vainikavęs saliutas tikrai buvo vertas tokių iškilmių. Aktorius V.Rumšas spektaklio metu keletą kartų pakartojo ištrauką iš J.Marcinkevičiaus dramos: „O, kad dar žmogui leista būt sugrįžti... Pasižiūrėti... Į ką išaugo jo kančia...“
Tikrąją iškilmių dieną – liepos 6-ąją, sekmadienį – šį spektaklį išvydo susirinkusieji Plungėje, prie kunigaikščių Oginskių rūmų.
Na, o šeštadienį Pažaislio festivalis šventiniu koncertu pasveikino pastovią savo muzikinę erdvę – senąją Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčią. Čia koncertavo Armonų trio, atlikęs A.Dvoržako, J.Juozapaičio, D.Šostakovičiaus kūrinius. Armonų trio kartu koncertuoja nuo 1988 metų, jų išskirtinis kūrybos bruožas – daugelio lietuviškų kūrinių pirmieji atlikėjai. Kompozitorius J.Juozapaitis 1999 metais Armonų trio dedikavo savo kūrinį „Mėnulio šviesa“. Šiais metais kompozitoriui J.Juozapaičiui suteikta Nacionalinė premija už daugelį kūrinių, tarp kurių yra ir „Mėnulio šviesa“. Taigi Armonų trio turi gerą ranką. Gal jų šventinis koncertas išjudins ir remonto laukiančios Zapyškio bažnytėlės reikalus…

Džiuljeta KULVIETIENĖ

© 2003 "XXI amžius"