Kol
gyva tautos atmintis
Lietuva rašo naujus puslapius į
tūkstantmetę istorijos knygą. Mūsų tautos istorijoje tiek heroizmo,
tiek dramatiškų, tragiškų laikotarpių! Ir šlove vainikuojančių Lietuvos
vardą pasaulyje
Sūduvos žemė išaugino visą būrį įžymių mokslo, meno, politikos veikėjų.
Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija jau antras šimtmetis kuria
savo garbingą istoriją. Buvęs šios mokyklos direktorius mokytojas
ekspertas Vincas Peckus - aistringas muziejininkas. Prieš kelis
dešimtmečius įkūręs mokyklos muziejų, sukaupė jame per šešis tūkstančius
eksponatų. Tai neįkainojamos vertės Sūduvos krašto švietimo, kultūros,
mokslo lobynas. Be Jono Jablonskio, tautos žadintojų Jono Basanavičiaus,
Vinco Kudirkos stendų, parengtos labai įdomios ekspozicijos, skirtos
Lietuvos nepriklausomybės metų valstybės veikėjams, kurie žuvo kalėjimuose,
tremtyje, nuo sovietinių ir fašistinių tironų. Atskirame stende
- XX amžiaus aukštieji dvasininkai, kunigai, nužudyti okupacijos
metais. Tūkstančiai lankytojų iš Lietuvos, užsienio svečiai, moksleiviai
muziejuje randa labai įdomių eksponatų - senųjų leidinių, dokumentų,
abiturientų vinječių, dailininkų įamžintų mokyklos auklėtinių portretų.
1992 metais V.Peckus išleido knygą Senoji Marijampolės gimnazija.
Tai plačios apimties leidinys, atskleidžiantis išskirtinį šios mokyklos
vaidmenį lietuvių tautinio atgimimo istorijoje. Pastaraisiais metais
V.Peckus pateikė skaitytojams dvi knygas apie Marijampolės mokytojus.
Jau daugiau kaip pusė amžiaus skiria mus nuo dramatiškų pokario
metų, kai buvo naikinamas dvasinis tautos elitas, kai okupacinio
režimo aukomis tapo vos ne kiekviena šeima. Nepamirštami tragiškieji
1945-1950 metai. Gerai juos mena ir V.Peckus, tuomet mokęsis Prienų
Žiburio gimnazijoje, iš kurios į rezistencinę kovą įsijungė daugelis
mokytojų, moksleivių. Kraštotyrininkas pradėjo gilintis į Rygiškių
Jono gimnazijos auklėtinių likimus. Jam kilo idėja pagerbti, įamžinti
žuvusių už tėvynę gimnazijos auklėtinių atminimą. Trejetą metų tyrinėjo
archyvus, ieškojo partizanų artimųjų. Šią vasarą pasirodė nauja
V.Peckaus knyga Nežinomos legendos. Autorių jaudino jaunų kovotojų
narsa, prilygstanti legendiniams Margirio didvyriams. Žeidžia dorus
lietuvius nūdienos realybė, kad šiandien jau atsiranda įvairių
rašeivų, kurie (
) su neįsivaizduojamu cinizmu ir netgi neapykanta
juodina didvyriškiausią Lietuvos istorijos laikotarpį, iškraipo
faktus ir nešvankiai spjaudo į tai, kas daugeliui yra sakralu ir
neliečiama
Partizanai ėjo ne į lygią kovą, ėjo į mirtį. Juos šaukė
Tėvynės meilė, šventas idealizmas. Norėtųsi, - teigia Legendų
autorius, - kad šis patriotinis laikotarpis paskatintų mūsų meno
atstovus įamžinti partizanų atminimą grožinėje literatūroje, dailėje,
muzikoje
Nors žuvusiems didvyriams neskambėjo Requiem, jų kūnus
slapta laidojo lietuviškosios antigonės
(Kiek idėjų kūrėjams!)
Nežinomose legendose paminėti 28 Rygiškių Jono gimnazijos auklėtiniai,
žuvę partizaninėje kovoje už tėvynę. Bet tai dar ne visi, taigi
darbas bus tęsiamas. O minėtoje knygoje faktai, artimųjų prisiminimai
perteikti sugestyviai, įdomiai. Ekspresyvios dailininkės Jolitos
Bičkienės iliustracijos. Legendos perpintos poezijos posmais,
partizanų dainų fragmentais. Surinkti kovotojų portretai, įvairios
nuotraukos.
Liepos 19 dieną buvo pagerbti žuvę Rygiškių Jono gimnazijos auklėtiniai.
Po šv.Mišių partizanų artimieji, likę gyvi kovų draugai, bendraminčiai
uždegė žvakes, padėjo gėlių Marijampolės miesto kapinėse prie memorialo,
skirto žuvusiesiems už tėvynę. Į šviesią vasaros padangę kilo giesmės,
skambėjo himnas
Svečiai rinkosi į senąją gimnaziją. Susikaupimo tyloje suskambo
daina Lietuvos partizanai. Prasidėjo konferencija. Literatė Zita
Lenkutytė-Ruočkuvienė iš Legendų skaitė prisiminimus, eiles. Nauju,
šiuolaikinės istorijos vertinimo aspektu į knygoje pateiktus tragiškus
įvykius pažvelgė istorikas Jonas Gustaitis. Nepaneigiamais faktais
apie pokario kataklizmus kalbėjo buvęs krašto apsaugos viceministras
Edmundas Simanaitis. Jis teigė, kad ne emocijomis, o argumentais
reikia ginti valstybinę teisę ir teisingumą. Holokaustą, fašizmą
pasaulis pasmerkė, o totalinio komunistinio režimo kaltininkai kažkodėl
vis apeinami. Nusikaltimams žmonijai nėra senaties. Lietuva vienintelė,
- teigė prelegentas, - 2000 metais Vilniuje surengė Tarptautinį
visuomeninio tribunolo procesą.
Partizanų kova, kaip konferencijos pabaigoje kalbėjo knygos autorius
V.Peckus, parodys ateinančioms kartoms pavyzdį, kaip reikia garbingai
gyventi ir garbingai mirti. Iškilmingai, dramatiškai skambėjo knygoje
išspausdinti Paskutinio Lietuvos partizano paskutinės maldos žodžiai:
Atleisk man, Visagali
Mano geriausias draugas neišlaikė kankinimų
ir išdavė mane. Dabar mane kankins. Nebijau kančių. (
) Tik, Dieve
mano, vieno bijau: kad mano tauta neprarastų atminties (
). Nueisiu
į užmarštį, į juodą nežinią (
) Lietuva atsibus, surankios mūs kaulus
iš griovių, iš raistų ir karstuose pastatys prie švento altoriaus
Ir gražiausioje Lietuvos aikštėje pastatys paminklą partizanui ir
partizano motinai.
Legendos prabyla. Legendos seka nemirtingą sakmę kartų kartoms
O gausius iškilmių dalyvius jungė bendra dvasia kaip kadaise prie
Parlamento rūmų. Gražiai skambėjo partizanų dainos senojoje gimnazijoje
Petronėlė PAŠKAUSKIENĖ
Marijampolė
© 2003 "XXI amžius"
|