Tėviškės
kapinėse dukterų suglausti...
|
Joana Vaičiulaitienė
2001 metais |
Taip pasakė rašytojas Petras Dirgėla
tą dieną, kai Suvalkijos žemė priglaudė Lietuvos dukrą Joaną Abramikaitę-Vaičiulaitienę,
grįžusią iš tolimosios gyvenimo kelionės Amžinybės poilsiui šalia
savo vyro rašytojo Antano Vaičiulaičio.
2001 m. birželio 25 d., į Kauno Maironio lietuvių literatūros
muziejaus svečių knygą Joana Vaičiulaitienė įrašė du žodžius:
Myliu, myliu. Ir daugiau nieko. Tai buvo jos mėgstama, lyg ir
esminė frazė, visa apimanti, labai plati ir tikra. Šie žodžiai
nebuvo tušti. Su daugeliu kalbėdama telefonu, pabaigoje ji pasakydavo
du žodžius: Myliu, myliu. Tiek daug pasakyta ir kiekvienam šie
žodžiai nudžiugindavo širdį, nes turbūt kiekvienam mūsų meilės
trūksta... O Joana Vaičiulaitienė jos turėjo tikros, gražios,
šviesios ir didelės mums kiekvienam. Mokėjo nuoširdžiai ir paprastai
bendrauti. Gerbė muziejininko darbą, priėmė savo namuose ir rūpinosi
kaip šeimos nariu muziejaus darbuotoja Virginija Paplauskienė,
kuri dirbo su rašytojo A.Vaičiulaičio archyvu.
