Atnaujintas 2003 m. rugpjūčio 27 d.
Nr.65
(1169)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Lietuva
Kultūra
Krikščionybė ir pasaulis
Darbai
Žvilgsnis
Kinas
Atmintis
Mums rašo
Nuomonės
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Ir vėl Sniečkus

Lyg ir primirštas šio lietuvių tautos naikintojo ir Lietuvos griovėjo vardas šiemet vėl pražydo raudonomis spalvomis. Nors daug lietuvių pasipiktino jo baltinimu, bet atsiranda - vis naujų baltintojų. Vienas jų - Jonas Rudokas taip pat pasistengė pabaltinti Sniečkų ir kai kuriuos jo bendražygius rašinyje “Netolimos praeities veikėjai” (“Naujoji Romuva”, Nr.2, P. 82-86). J.Rudokas savo rašinyje, pasipiktinęs, kad šiandien apie LSSR laikų veikėjus galime girdėti tik bloga, o tai neteisinga ir neprotinga, mėgina įrodyti, kad Sniečkus, jo bendraminčiai, bendradarbiai, tiesa, nebuvo angelai, bet nebuvę ir velniai. “Kaip galima spręsti iš didesnės dalies A.Sniečkaus, M.Šumausko ir jo artimiausių bendradarbių nuveiktų darbų, visi jie nuoširdžiai ir atkakliai siekė geresnio gyvenimo mūsų krašto žmonėms - tokio, kokį jie įsivaizdavo, ir tokiomis priemonėmis, kokiomis tada galėjo pasinaudoti”.


Kariai aptarė savo problemas

Visoje Lietuvoje dar liko legendinių Vietinės rinktinės karių branduolys, kurį sudaro daug patyrę vargo, žiaurumų, kančių žmonės, susibūrę į Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjungą. Šios sąjungos narių tėra apie penkis šimtus. Dalis karių pasiligoję, silpnos sveikatos, tad į suvažiavimą Kauno įgulos karininkų ramovėje atvyko tie, kuriems leido sveikatos būklė.
Iškilmingai įnešamos LVRK sąjungos ir Lietuvos valstybės vėliavos. Suvažiavimo delegatai gieda Lietuvos himną. Visi taria Vietinės karių rinktinės maldos žodžius, o jos pabaigoje skamba tokie žodžiai: „Tu, Viešpatie, vienas žinai, kiek jų žuvo kario mirtimi kovoje prieš baisų priešą bolševizmą, kovodami savo žemėje ir toli nuo jos... Būk jiems gailestingas, Viešpatie, ir leisk džiaugtis amžinąja laime ir amžinuoju gyvenimu. Amžinąjį atilsį suteik, Viešpatie, visiems kariams, kurie paaukojo savo gyvybes už brangią mūsų tėvynę Lietuvą...“ Šią maldą jau tradiciškai veda Vietinės rinktinės veteranas Teofilis Pilka. Nėra tų, kurie žuvo prie Ašmenos, kurie sušaudyti guli Aukštuosiuose Paneriuose. Nėra ir tų, kurie dar pernai dalyvavo gyvųjų būryje, o šiemet juos pasišaukė Viešpats, ir jie baigė savo žemiškąją kelionę. Karių atminimas buvo pagerbtas tylos minute.