Jungtinės
Tautos kapituliuoja?
|
Bagdade per sprogimą prie
Jungtinių Tautų biuro žuvęs specialusis JT atstovas Irake
brazilas Serdžijus Vieira de Melas buvo pats realiausias
kandidatas pakeisti dabartinį JT generalinį sekretorių
|
Po sprogimo Jungtinių Tautų būstinėje
Irake po pastato griuvėsiais vis dar randami žuvusiųjų kūnai.
Dar nežinomas tikslus aukų skaičius, nors jau rasta 25 žuvusiųjų
kūnai. Kaip pabrėžė JT atstovas Salimas Lounas, jau prasidėjo
dalinis JT misijos Irake darbuotojų evakavimas į Jordaniją. Pabrėžiama,
kad šis teroro aktas prieš Jungtinių Tautų civilinę instituciją
buvo pats didžiausias per visą 58 metų JT veiklos istoriją. Ypač
pasaulio visuomenę sukrėtė JT atstovo Irake brazilų diplomato
Serdžijaus Vieiros de Melo žūtis. Šis diplomatas buvo karštas
Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos tiekimo Irakui šalininkas.
Apžvalgininkai pažymi, jog šiuo metu JT Irake neatlieka jokio
kito vaidmens, kaip tik vykdo programą Maisto produktai mainais
už naftą. Tos pagalbos dėka nuo bado mirties jau išgelbėta tūkstančiai
Irako gyventojų. Tuo tarpu islamo ekstremistai ir buvusio Irako
diktatoriaus Sadamo Huseino šalininkai neslepia, kad jie keičia
kovos taktiką ir puolimo taikiniais pasirenka civilius objektus.
Taip buvo susprogdintas Bagdado vandentiekis ir einantis į Turkiją
naftotiekis. Dabar pasigirdo grasinimai susprogdinti Tarptautinio
Raudonojo Kryžiaus būstinę. Šios organizacijos atstovai jau pareiškė
apie galimybę palikti Iraką.
|
Britų
mokslininko mirtis gali turėti įtakos Didžiosios Britanijos politinei
situacijai
|
Britų mokslininkas Deividas
Kelis |
Sausio 28-ąją JAV prezidentas Dž.Bušas
Kongrese skaitė kasmetį pranešimą apie padėtį šalyje. Pagrindine
šio pranešimo tema tapo S.Huseino režimo keliama grėsmė bei galimas
amerikiečių atsakas. Tuo tarpu Didžiosios Britanijos premjeras T.Bleiras,
britų slaptųjų tarnybų surinktais duomenimis, dar 2002-ųjų rugsėjį
tvirtino neva Irakas pajėgus be jokios kitos valstybės pagalbos
per penkerius metus sukurti branduolinį ginklą, o įsikišus kokiai
nors kitai šaliai, šis procesas tetruktų vos metus ar dvejus. Tačiau
ir neturėdamas branduolinio ginklo Irakas kelia grėsmę ne tik Persijos
įlankos šalims, Turkijai, Graikijai ir Izraeliui, bet ir Kipre dislokuotiems
britų kariams. Cheminio ar biologinio ginklo S.Huseinas esą galėtų
griebtis net per 45 minutes.
T.Bleiro pranešimas parlamente privertė JT Saugumo Tarybą 2002 m.
lapkričio 8-ąją priimti 1441 rezoliuciją, kuri įpareigojo Irako
vadovybę nedelsiant įsileisti JT pareigūnus ir per 30 dienų pateikti
dokumentus apie draudžiamų tipų ginklų kūrimą. S.Huseinas dvylikos
tūkstančių puslapių deklaraciją suspėjo pateikti laiku, tačiau joje
nė žodžiu neužsiminta apie masinio naikinimo ginklus. Du mėnesius
Irako teritorijoje dirbę JT inspektoriai neaptiko nei masinio naikinimo
ginklų slėptuvių, nei jo gamybai būtinų komponentų saugyklų. Nebuvo
rasta ir iki 1991-ųjų Irake buvusių nuodingųjų medžiagų bei infekcinių
ligų sukėlėjų atsargų. Bagdadas teigė, kad jas jau seniai sunaikino,
tačiau to įrodyti arba nesugebėjo, arba paprasčiausiai nenorėjo.
|