Kolpingo
kolegijoje - apie verslą
Kauno Kolpingo kolegija pakvietė
į konferenciją ,,Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros perspektyvos
integracijos į Europos Sąjungą kontekste. Konferencijai pirmininkavo
doc.dr.Sigitas Daukilas bei Kolpingo kolegijos direktorė Leticija
Juraškienė. Direktorė pasveikino susirinkusius dalyvius ir pradėjo
konferenciją.
Efektyviausia verslo plėtros perspektyva yra žinių ekonomikoje,-
sakė direktorė.- Tai jau mokymo institucijų veiklos sritis - prisidėti
prie mūsų žinių visuomenės kūrimo ir jos sėkmingos veiklos. Šiuo
metu mokymo institucijos ir mes ypač stengiamės orientuotis ne vien
į profesinių žinių perteikimą, bet kreipiame didelį dėmesį į bendrųjų
gebėjimų lavinimą, kad kiekvienas mūsų absolventas galėtų pats atsirinkti
ir susirasti informaciją, žinias, ugdytis naują profesinę kompetenciją.
Kokios kompetencijos reikia šiandien, kokios tos kompetencijos reikės
perspektyvoje, plečiantis verslui? Tai galime numatyti tik diskutuodami.
Kolpingo kolegijos veikla ir mokymas visada akcentavo moralę, etiką
ir panašias vertybes, todėl neatsitiktinai pirmąjį pranešimą ,,Verslas
Bažnyčios socialiniame mokyme skaitė Kolegijos kapelionas kun.
Remigijus Kuprys: Sunku kalbėti tokia tema, nes moralinės filosofijos
reikalavimai visoms sferoms yra aukšti, idealistiniai, o realybėje
esti visai kitaip, net ir toje moralėje, kuri susijusi su verslu.
Krikščionis turi aukštesnius reikalavimus, idealus ir stengiasi
juos įgyvendinti. Egzistuoja ir krikščionio verslininko sąvoka,
jo darbas skiriasi nuo verslininko nekrikščionio. Bažnyčia, atsiribodama
nuo verslo, atsiriboja ir nuo to, kas būdinga verslui, t.y. nuo
konkurencijos, nuo ekonominio gyvenimo. Tuo Bažnyčia parodo, kad
šiuo klausimu turi savo aiškią poziciją ir gan griežtus reikalavimus
krikščionims, kurie nori dalyvauti versle. Man tai imponuoja, -
sakė kunigas. - Nes Bažnyčia, išpažindama antgamtinį, anapusinį
tikėjimą, dimensijas, realiai vertina ir šitą realiją.
Krikščioniškos etikos reikalavimai verslui, kad ir koks jis būtų
stambus, vidutinis, smulkus ir kad ir kur jis būtų, - Europos
Sąjungoje, Afrikoje ar Amerikoje - nėra nekintantis. Visi puikiai
žinome, kad Europos Sąjunga artimiausiu metu išliks krikščioniškų
valstybių sambūriu. Bet visą Europą vadinti krikščioniška būtų problemiška.
Pavyzdžiui, penktadalis Prancūzijos piliečių yra gimę ne Europoje.
Panaši padėtis ir Vokietijoje. Bet kol kas Europą dar galima vadinti
krikščioniška, ir Europos centrui dar tinka krikščioniška etika.
Pagal ją, visi kontraktai turi būti sudaromi sąžiningai ir jų reikia
laikytis. Kainų ir įkainių realumas ir teisingumas kitas klausimas.
Gautas pelnas priklauso verslininkui, kurį pagal bažnytinę moralę
jis gali naudoti visiškai savo nuožiūra, vadovaudamasis krikščioniška
morale ir sąmoningumu. Kunigas priminė, kad, nutraukiant kontraktus,
turi būti atlyginami su tuo susiję nuostoliai ir kitos išlaidos.
Tradiciškai yra pripažinta, kad visi valstybės įstatymai ir potvarkiai,
susiję su verslu, krikščionį verslininką įpareigoja pagal sąžinę.
Krikščionis yra įpareigotas nesilaikyti tik tų valstybės nuorodų,
kurios prieštarauja krikščionio sąžinei ir prigimtinėms teisėms.
Krikščionis stengiasi ne tik pats būti moralus versle, bet ir atsiriboti
nuo amoralaus arba nekrikščioniško verslo.
Kunigas išdėstė savo nuomonę ir apie lizingą. Dalyvaudamas šiame
procese, krikščionis turi būti sąmoningas dėl savo mokumo. Čia galima
prisiminti Dievo įsakymą: Nekalbėk netiesos. Tai daugiau vidiniai
arba sąžinės dalykai. Versle šio įstatymo laužymas įgauna išorinę
formą arba materializuojasi. To pasekmė įvairios apgaulės, suktybės,
išankstiniai neteisingi sumanymai, įstatymų apėjimai, atlyginimai
vokeliuose ir t.t. Bet kokios verslo sutartys turi būti sudaromos
laisvai, lygiateisiškumo principu, - sakė kun. R.Kuprys. - Paslaugos
arba prekės kaina turi turėti savo moralinę vertę, ji neturi nuskriausti
nė vieno verslo dalyvio: nei gamintojo, nei realizuotojo, nei vartotojo,
nei konkurento. Kaina turi dar ir savo reguliuojamą funkciją versle.
Kainų politiką gali imtis reguliuoti valstybė, bet tuomet visos
valstybės nuorodos galioja krikščioniui verslininkui vėl pagal sąžinę.
(nukelta į 16 p.)
(atkelta iš 5 p.)
Kunigas mano, kad, reguliuodama arba darydama įtaką verslui, valstybė
iš dalies sudaro sąlygas arba gimdo įvairius nesveikus reiškinius,
pvz., kontrabandą ir t.t. Valstybei daugiau turėtų rūpėti socialinis
gėris, bendras gėris, o ne ekonominiai klausimai. Pirmiausia turi
būti žmogus kaip nepakartojama vertybė, - įsitikinęs kunigas.
Ignoruoti žmogų būdinga ne tik verslui, bet ir ekonomiškai vartotojiškai
kultūrai. Šiandien mūsų gamintojas arba verslininkas yra atskirtas
nuo kūrybos, šiandien jis turi tiktai štampuoti, jis versle jau
nebėra kūrybiškas. Etikai, filosofijai svarbus ir klausimas, ne
tik atsakymas, problema, ne vien jos sprendimas.
Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo
instituto profesorius Algis Krupavičius kalbėjo apie iššūkius ir
galimybes einant į Europos Sąjungą. Profesorius teigė, kad labai
optimistiškai žiūri į ateitį. Jei Lietuvos žmonės nebūtų aktyvūs,
mes galėtume kalbėti apie totalią pasitikėjimo krizę: pradedant
socialinėmis institucijomis, baigiant politinėmis ir galų gale
pasitikėjimu vieni kitais. Man įdomus tas faktas, kad žmonės Europos
Sąjungoje mato naudą valstybei, šaliai, visuomenei, bet nemato konkrečios
naudos sau asmeniškai, individualiai. Toks naudos neįasmeninimas
rodo, kad žmonės nėra pakankamai informuoti, supažindinti su būdais
kaip tą valstybės naudą paversti realia žmogiška nauda. Realiai
žiūrint, jei žmogus nesugebės gauti individualios naudos, tai ko
einame į Europos Sąjungą? Juk tuomet nebus naudos ir valstybei.
Šitas momentas yra labai svarbus. Kitas momentas bendras pasitikėjimas
Europos Sąjunga. Mes galbūt ne skeptikai, bet realistai, - sakė
prof. A.Krupavičius.
Profesorius pasakojo, kad prieš referendumą jam teko pervažiuoti
didelę dalį Lietuvos, pamatyti, kokia ji iš tikrųjų yra graži, ir
išgirsti labai daug mitų apie Europos Sąjungą. Vienas jų mokesčiai.
Žmonės bijo mokesčių augimo, nes finansų sektoriuje trūksta informacijos.
Ko nori iš mūsų Europos Sąjungos analitikai? Reikia mažinti tiesioginius
mokesčius ir skirti dėmesį mokesčių progresyvumui. Kita veiklos
sritis - paskolos, vertybinių popierių birža, bankų finansavimas
ir t.t.
Tema Tolygi ekonomikos plėtra ir jos įgyvendinimo principai pranešimą
skaitė VU KHF Sociokultūrinių tyrimų instituto direktorius prof..dr.Remigijus
Čiegis. Iš tiesų mūsų verslas negali būti neetiškas, negalima neįvertinti
ir ekologinio aspekto. Mūsų visuomenėje, kuri jau įžengė į XXI amžių,
į naują tūkstantmetį, turėtų susiformuoti ir naujas požiūris į mus
supančią aplinką, į mokslo ir technikos pažangą, kuri kas dieną
keičia mūsų gyvenimą, į įvairių kultūrų ir tradicijų integraciją,
tolesnę ekonomikos raidą. Tam, kad galėtume toliau judėti teisinga
kryptimi, kad galėtume teisingai pasirinkti tą kryptį, mums reikalinga
nauja globali ekonomikos teorija, kuri atsakytų į tuos klausimus,
į kuriuos klasikinėje ekonomikos teorijoje nėra išsamiai atsakyta.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius dr.
Vytautas Šileikis kalbėjo tema Verslo informacinė ir teisinė aplinka.
Pagrindinė PPAR misija yra padėti verslo bendruomenei susivokti
konkurencinėje aplinkoje. O laiko faktorius yra vienas svarbiausių,
siekiant laimėti konkurenciją. Versle laimi tas, kuris yra lankstus
ir greitas, o tą užtikrina greita orientacija informacinėje ir teisinėje
aplinkoje. V.Šileikis kalbėjo ir apie regioninę plėtrą. Rūmai padeda
verslininkams susipažinti su projektais, garantuojamas pačių verslininkų
dalyvavimas keičiant teisinę verslo darbo apimtį. Verslininkams
suteikiama informacija apie verslo sąlygas įvairiose pasaulio šalyse.
Vykdomi projektai dėl laikinos prekybos, garantuojamas priėjimas
prie verslo duomenų bazės: internetas, katalogai, biblioteka. Sukurta
originali informacinė sistema socialinei partnerystei aptarnauti,
finansinė pagalba verslui: informacija apie Europos Sąjungos programas,
fondus, ugdomi verslininkų gebėjimai rengti šitas programas, teikiama
informacija apie vietines verslo rėmimo priemones.
Europos verslo bendrija yra teisinė, jos pagrindą sudaro visų Europos
bendrijų teisės ir jų taikymo visuma. Visi aktai laikomi kaip neginčijamas
faktas. Europos Sąjungos teisės šaltiniai susideda iš pirminės ir
antrinės teisės. Verslo atžvilgiu, Europa integruojasi į Lietuvą,
o ne Lietuvos verslas į Europą, nes čia, konkurencijos prasme, yra
laisva vieta. Europos sąjungos įmonės jau seniai yra tam pasirengusios.
Mūsų tikslas paversti tą integracijos naudą asmenine nauda. Reikia
stengtis, kad pereinamasis laikotarpis neįneštų tokios didelės sumaišties,
kaip kitose šalyse, tapusiose narėmis anksčiau, - pažymėjo V.Šileikis.
Džiuljeta KULVIETIENĖ
© 2003 "XXI amžius"
|