Pirmasis puslapis
Pasaulis
Lietuva
Kultūra
Krikščionybė ir pasaulis
Darbai
Žvilgsnis
Kinas
Atmintis
Mums rašo
Nuomonės
Istorijos vingiai

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Į Gedimino kalną - keltuvu

Vilniečiai ir miesto svečiai Gedimino kalno viršūnę galės pasiekti keltuvu Algirdo Sabaliausko (ELTA) nuotrauka

Praėjusį ketvirtadienį po pietų sostinėje pradėjusiu veikti keltuvu į Gedimino kalną pirmieji pakilo premjeras Algirdas Brazauskas su žmona Kristina, lydimi kultūros ir užsienio reikalų ministrų, kultūros paveldo saugotojų, statybininkų, žurnalistų. A. Brazauskas minėjo, kad prieš statybos pradžią įvertinti įvairūs galimi keltuvai, tarp jų ir pakabintas ant troso, kad būtų galima kylant į Gedimino kalną iš aukštai apžvelgti Vilnių. Tačiau, pasak Premjero, pasirinktas pigiausias ir saugiausias variantas - Austrijos firmos “ABS Transportbahnen” bėginis keltuvas. Premjeras prisiminė, kad pernai Seime svarstant šių metų valstybės biudžeto projektą buvo siūlymų tam projektui skirtus 3,5 milijono litų panaudoti kitoms reikmėms, bet Vyriausybė apgynė savo siūlymą finansuoti šią statybą. Pasidžiaugęs, jog jo šalies firma greitai - per pusę metų - suprojektavo ir pastatė keltuvą Lietuvos istorinėje vietoje, Austrijos ambasadorius Lietuvoje Michaelis Švarcingeris pabrėžė, kad iš pirmo žvilgsnio šis įrenginys atrodo paprastas, bet tai labai modernus ir sudėtingas gaminys, sudėtingas jo valdymas.
71 metro ilgio trasą keltuvas į kalną pakyla per 35 sekundes, o visa pakilimo procedūra su keleivių įlipimu ir išlipimu trunka apie minutę. Vienu metu į kalną gali kilti 16 žmonių. Keltuvas ypač pravers senyvo amžiaus žmonėms, tėvams su mažais vaikais. Jis kyla iš Nacionalinio muziejaus vienintelio uždarojo kiemo, į kurį galima patekti nuo Neries upės pusės. Premjeras siūlė Nacionalinio muziejaus administracijai ir “Vilniaus pilių direkcijai” keltuvo prieigas padaryti lankytojams patrauklia vieta - įrengti suoliukus, kavinę.
Keltuvą buvo planuota įrengti iki Lietuvos valstybės - karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus, tačiau darbus sustabdė architektūriniai tyrinėjimai. “Vilniaus pilių direkcijos” vadovas Saulius Andrašūnas minėjo, kad toje vietoje rasta XVII amžiuje statyta siena, ankstesnių amžių medinių pastatų liekanų, taip pat metalinė plokštelė su neįskaitomu užrašu, pagaminta, kaip spėjama, tarp XIV ir XVI amžių. “Gal tai anų laikų vilniečių linkėjimai keltuvo statytojams”, - pajuokavo “Vilniaus pilių direkcijos” vadovas. Jis sakė, kad panašūs Austrijos firmos “ABS Transportbahnen” bėginiai keltuvai yra įrengti 150 šalių. Artimiausi - Rumunijoje ir Čekijoje.
Keltuvas veiks nuo 10 val. ryto iki 19 val. vakaro - kaip ir pilies muziejus. Porą savaičių jis kels nemokamai, vėliau bus patvirtintos bilietų kainos.

Pagal Eltą

© 2003 "XXI amžius"