|
Mūsų žemynas - ir dvasinė realybė
Arkivyskupas Peteris Zurbriggenas
Kaip diplomatinio korpuso dekanas savo kolegų, Lietuvos Respublikoje akredituotų ambasadorių, vardu, turiu malonumą ir garbę kreiptis į jus šiame istoriniame mieste šios istorinės dienos proga.
Šis puikus miestas Kaunas, stovintis Neries ir Nemuno santakoje, turi paveldą, kuriuo galite didžiuotis. Tai miestas Maironio, kurio eilės Pavasario balsuose suteikė naują gyvybę kaip pavasarį, kurį dabar juntame, - šios žemės žmonių literatūrinei saviraiškai. Ne taip toli nuo čia yra namas, kuriame jis gyveno ir kuriame dabar įrengtas muziejus, priminantis praeitį, kad įkvėptų ateičiai.
Čia, Kaune, šiek tiek daugiau nei prieš septyniasdešimt metų susirinkusi 25 tūkstančių žmonių minia laukė drąsiųjų lakūnų Dariaus ir Girėno, sugrįžtančių iš epochinės kelionės. Jų skrydis baigėsi tragiškai, tačiau jų įspūdingas žygdarbis lieka aviacijos istorijos analuose.
Prieš dešimtį metų, rugsėjį, šis miestas sveikino popiežių Joną Paulių II. Ta proga Kauno arkivyskupas kardinolas Vincentas Sladkevičius, kuris buvo antrasis kardinolas Lietuvos istorijoje, pasakė šiuos jaudinančius žodžius: Jūs esate čia su mumis Kaune, geografiniame Lietuvos centre, vietoje, kurią būtų galima pavadinti tikrąja Lietuvos širdimi. Lietuviui Kaunas yra jo tautinio savitumo, orumo ir laisvės simbolis.
Kaip tik šioje aikštėje mes galime matyti Laisvės paminklą ir amžinąją ugnį, kurie primena Lietuvos žmonėms praeities didvyrių auką. Šis žymus miestas Kaunas buvo laikinąja šalies sostine, kurioje buvo mano ir kai kurių kitų šiandien esančių ambasadorių pirmtakų rezidencijos. Tai yra miestas, kuris didžiuojasi savo praeitimi ir siekia su pasitikėjimu žvelgti į ateitį.
Tai iš tikrųjų reikšmingą dieną Lietuva kartu su kitomis devyniomis šalimis, tarp jų ir kaimynėmis Lenkija, Latvija bei Estija, tapo visateisėmis Europos Sąjungos narėmis. Lietuva, kuri yra Europos centras, vėl įsijungė į tautų šeimą, kuriai ji visada priklausė, bet iš kurios daugiau nei pusę amžiaus buvo prievarta atskirta.
Europos Sąjunga, gimusi iš sunaikinimo, tiek materialinio, tiek ir moralinio, pelenų, gyvuoja dėl priimtų iniciatyvų toliaregių lyderių, kurie prisimena praeities kentėjimus ir viliasi, kad šio žemyno tautoms gali būti sukurta geresnė ateitis, kuri remtųsi bendra vertybių sistema.
Europos Sąjungos vadovai integracijos procesą pradėjo nuo ekonomikos, ir per dešimtmečius šis procesas buvo išplėstas į daugelį kitų sričių: tai teisinė ir socialinė politika, laisva žmonių migracija, politinis vystymasis ir bandymai suformuoti bendrus tarptautinių iššūkių sprendimus.
Be to, kai galvojame apie Europos vienybę, turime suprasti, kad šis žemynas nėra tik geografinė ir politinė realybė, bet taip pat ir kultūrinė bei dvasinė realybė. Esminis Europos istorijos elementas tą mes visada turime prisiminti yra tai, kad bendroji kontinento tapatybė buvo kuriama tikinčiųjų žmonių įnašo ir pirmiausia krikščionių tikėjimo dėka.
Jo Šventenybė popiežius Jonas Paulius II, vienas didžiųjų ir labiausiai atsidavusių europiečių, kuriam aš turiu privilegiją atstovauti Lietuvos Respublikoje, kartą yra pasakęs, jog visuomenė, užmirštanti savo praeitį, negali susidoroti su dabartimi ir dar blogiau gali tapti ateities auka (iš kalbos, pasakytos Robero Šumano fondo organizuoto seminaro dalyviams 2003 m. lapkričio 7 d.).
Šiandien stovėdami Vienybės aikštėje mes galime matyti medžius, ką tik išskleidusius žalius lapus, ir suprantama, kad nauja gyvybė tapo įmanoma dėl to, kad ji kyla iš tvirtų šaknų.
Šiandien, švęsdami Lietuvos priėmimą į Europos Sąjungą, mes pripažįstame, kad naujoji Europa gyvens ir taps realybe tiek, kiek ji augs iš tvirtų šaknų ir liks ištikima savo praeities dvasiniam paveldui.
Baigdamas aš noriu nuoširdžiai padėkoti už suteiktą galimybę pasisakyti šia reikšminga proga. Esu ypač dėkingas Jo Ekscelencijai Kauno merui už šiandien mums parodytą svetingumą. Šis miestas išsiskiria ne tik savo praeities istorija, bet ir dabartiniu įnašu į Lietuvos gyvenimą. Jis yra pulsuojančio intelektualinio gyvenimo centras, kur yra gausu aukštųjų mokyklų, tokių kaip Kauno technologijos universitetas ir Vytauto Didžiojo universitetas. Kauno, kaip ir Lietuvos, vardas taip pat yra žinomas sporto pasaulyje, ypač dėl Žalgirio krepšinio komandos žaidimo sėkmės.
Čia esančių visų ambasadorių vardu aš perduodu mūsų širdingus sveikinimus Lietuvos Vyriausybei ir žmonėms už jų sunkų darbą ir daugelio aukas, kurias jie sudėjo rengiantis šalies stojimui į Europos Sąjungą. Jūs galite tikrai didžiuotis tuo, ką pasiekėte. Mes esame įsitikinę, kad Lietuva tinkamai sutiks naujus iššūkius ir atsakomybę, kurie laukia ateityje.
Dievas telaimina Lietuvą!
Diplomatinio korpuso dekano kalba Kauno
Vienybės aikštėje 2004 m. gegužės 1 d.
© 2004 "XXI amžius"
|