|
|
Netolygus
atgautosios lietuviškos
spaudos šimtmetis
Nepriklausomybę atkūrusi tauta mini svarbią savo
istorinio gyvenimo datą lygiai prieš šimtą metų, 1904 m. gegužės
7-ąją, buvo teisiškai panaikintas iki tol keturiasdešimt metų tęsęsis
spaudos lietuviškais rašmenimis draudimas, įvestas po 1863 metų
nesėkmingo sukilimo prieš mūsų valstybės ir tautos nuolatinę grėsmę
Rusijos imperiją. Nors spaudos draudimo laikotarpis iškėlė pasaulyje
ir Europoje unikalų reiškinį lietuviškąją knygnešystę (kuo mes
ir dabar, ir net anksčiau, sovietinės okupacijos metais, teisėtai
didžiavomės ir didžiuojamės), tačiau būtina pasakyti dažnai nutylimą
tiesą, kad tas brutalios priespaudos prieš lietuviškąją raštiją
keturiasdešimtmetis nubloškė mus atgal į praeitį, tauta patyrė didelių
dvasinių (nuskurdo prieš kelis dešimtmečius bręsti pradėjusi lietuvių
literatūra, taip žymiai atsilikdama nuo kaimyninių tautų) ir fizinių
(daug pasiaukojusių knygnešių buvo ištremti į Sibirą ar turėjo bėgti
į juos priglaudusius kraštus) nuostolių.
|
|
|
Mūsų
žemynas - ir dvasinė realybė
Arkivyskupas Peteris Zurbriggenas
Kaip diplomatinio korpuso dekanas savo kolegų,
Lietuvos Respublikoje akredituotų ambasadorių, vardu, turiu malonumą
ir garbę kreiptis į jus šiame istoriniame mieste šios istorinės
dienos proga.
Šis puikus miestas Kaunas, stovintis Neries ir
Nemuno santakoje, turi paveldą, kuriuo galite didžiuotis. Tai miestas
Maironio, kurio eilės Pavasario balsuose suteikė naują gyvybę
kaip pavasarį, kurį dabar juntame, - šios žemės žmonių literatūrinei
saviraiškai. Ne taip toli nuo čia yra namas, kuriame jis gyveno
ir kuriame dabar įrengtas muziejus, priminantis praeitį, kad įkvėptų
ateičiai.
|
|
|
Galimybių
mugė yra ir didžiulis
dorovinis iššūkis
Brangūs broliai ir seserys!
Nuo pat atgautos Nepriklausomybės aušros kalbėta,
kad griūva geležinės uždangos, atsidaro sienos, laužomos pertvaros.
Šiandien paliekame už nugaros paskutinius nuo laisvo ir klestinčio
pasaulio skyrusius vartus. Džiaugiuosi tuo kartu su visa Lietuva.
Prieš porą dienų Taline mes, susirinkę trijų Baltijos šalių vyskupai,
paskelbėme laišką, kuriame sakome: šiuo lemiamu mūsų mylimų kraštų
istorijos momentu visapusiškai dalijamės su bendrapiliečiais pasididžiavimu.
|
|
|
Prisidėkime
prie Europos
dvasinės plėtros
Baltijos šalių Vyskupų
Konferencijų pareiškimas
Mes, Lietuvos, Latvijos ir Estijos katalikų vyskupai,
susirinkę į penktąjį Baltijos šalių Vyskupų Konferencijų susitikimą
Taline, džiaugiamės galėdami šiuo pareiškimu kreiptis į mūsų trijų
šalių kunigus, vienuolius bei vienuoles ir pasauliečius.
Šiandien švenčiame Bažnyčios mokytojos šventosios
Kotrynos Sienietės šventę ji yra Europos globėja drauge su šventąja
Brigita Švede ir šventąja Kryžiaus Terese Benedikta. Taip pat prisimename
tris didžius šventuosius: Vakarų vienuolinio gyvenimo tėvą šv. Benediktą
bei slavų tautų apaštalus Kirilą ir Metodijų, kurie yra Europos
kontinento globėjai.
|
|
|
Motinos
meilė ir auka
Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
Motinos dienos proga paprastai pasakome savo motinoms
daug gerų žodžių, nes jos šito yra užsitarnavusios. Šiandien, išmetę
iš atminties tas išimtis, kai motinos, užmiršusios savo pašaukimą,
palieka vaikus likimo valiai, pamąstykime apie gerąsias motinas.
Bažnyčia jų priekyje mato Dievo Motiną Mariją ir jos garbei skiria
visą gegužės mėnesį. Marija yra motinų motina, ir jos asmenyje pagerbiame
visų motinų meilę ir pasiaukojimą.
|
|