|
|
Neįveiksi,
sūnau, Šiaurės...
Kazys Misius
Kaip buvo uždrausta lietuvių spauda
Po trečiojo Lietuvos-Lenkijos padalijimo Rusija
siekė lietuvius surusinti ir primesti stačiatikių tikybą. Siekiant
šio tikslo buvo uždrausta lietuvių spauda lotyniškomis bei gotiškomis
raidėmis. Nors carinė Rusija 1863 metų sukilimą laikė lenkų intriga,
tačiau sunkiausia priespauda teko lietuvių tautai. 1863 m. kovo
23 (balandžio 4) d. caras patvirtino Laikinąsias taisykles Šiaurės
vakarų krašto mokykloms, kuriose numatyta tiktai rusų dėstomoji
kalba. Tais metais galutinai uždraustos parapinės mokyklos, o jose
buvo mokoma ir lietuviškai. Išskyrus Užnemunę, lietuviai katalikai
negalėjo užimti mokytojo pareigų.
|
|
|
Lietuvių
katalikai, spauda
ir visuomeninė veikla
Petras PLUMPA
Europos senosios valstybės neturėjo tautiško pobūdžio
siekių, visuomenė skirstėsi pagal luomus ir pagal religijas. Kai
Europą užvaldęs Napoleonas ėmė karpyti Europos žemėlapį, nesiskaitydamas
su tradicijomis, ėmė bręsti tautų nedalomumo ir apsisprendimo idėjos,
gimė tautiški sąjūdžiai. Pirmasis tautų teisių klausimus iškėlė
vokiečių filosofas Fichtė, kuris, Napoleonui pavergus Prūsiją, išleido
veikalą - kreipimąsi į vokiečių tautą - Reden an die deitsche Nation.
|
|