Atnaujintas 2004 gegužės 7 d.
Nr.35
(1238)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Šiame numeryje:

Be krikščionybės
Europos
nesuprastume

Linksmais
balseliais skambėjo
vaikų velykėlės

Šeimų šventė

Viešpaties diena,
skirta gyvybei
išsaugoti

Jonavos dekanate

Trys chorai
bažnyčioje

Galimybių mugė
yra ir didžiulis
dorovinis iššūkis

Motinos meilė
ir auka

Kovojęs
už teisingumą,
dorovę ir laisvę

„Neįveiksi,
sūnau, Šiaurės...“

Laisvas
lietuviškas žodis -
sovietinės
okupacijos metais

Kaip KGB kovojo
prieš tautišką
ir katalikišką
spaudą

Lietuvių
katalikai, spauda
ir visuomeninė
veikla

DEMOKRATIJOS
GRIMASA

Pamąstymai
apie artėjančius
rinkimus

Ilgas kelias
į vieningą Europą

Užburtas
Kaukazo ratas

Marija, laimink
mus, priklausančius
Europos Sąjungai

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Europiečiai džiaugsmingai
sutiko istorinę ES plėtrą

Berlyne prie Brandenburgo vartų -
šimtai mėlynų „Europos balionų”
EPA-ELTA nuotrauka

Milijonai žmonių visoje Europoje jau nuo penktadienio vakaro šventė istorinę Sąjungos plėtrą. Praėjus beveik 15 metų po Berlyno sienos nuvertimo, milijonai žmonių naktį į šeštadienį įspūdingais fejerverkais ir koncertais pasveikino dešimt naujųjų narių: Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją, Čekiją, Vengriją, Slovakiją, Slovėniją, Maltą ir Kiprą. Savo kulminaciją istorinė diena pasiekė Dubline, kur, dalyvaujant ES valstybių ir vyriausybių vadovams, per jaudinančią ceremoniją buvo iškeltos visų 25 ES narių vėliavos.

Priėmusi naujas valstybes į savo sudėtį, ES sutvirtino savo, kaip antro pagal ekonominį pajėgumą ekonominio bloko pasaulyje, pozicijas. Naujaisiais ES piliečiais savaitgalį tapo apie 74 mln. žmonių, o išsiplėtusioje ES dabar gyvena beveik 455 mln. žmonių, t.y. daugiau negu JAV ir Japonijoje kartu paėmus.


Knygnešys radijo bangomis

Apolonija NISTELIENĖ

Mons. prof. dr. Vytautas Kazlauskas

Tik lietuvių kalba turi terminą knygnešys. Tai žmonės, 40 metų (1864-1904) gabenę iš svetimos šalies į Lietuvą uždraustą lietuvišką žodį, rusėjusį Aukso altoriaus maldaknygėje – pirmajame lietuvių elementoriuje. Antrąkart – jau XX amžiuje – ištisą keturiasdešimtmetį šventojo ir lietuviško žodžio knygnešys buvo monsinjoras profesorius teologijos daktaras Vytautas Kazlauskas, dvylika tūkstančių kartų iš Vatikano kalbėjęs per radiją į už grotų raudonose ūkanose skendinčią Lietuvą.


Bažnyčia primena pagarbos
Eucharistijos sakramentui
ypatingą svarbą

Mindaugas BUIKA

Katalikų dvasininkai aukoja
šventąją Eucharistiją

Paskelbdamas ilgai lauktą dokumentą, Vatikanas patvirtino esamas Eucharistijos šventimo normas ir perspėjo dėl „savivalės“ liturgijoje. Balandžio 23 dieną Romoje pristatytoje instrukcijoje „Redemptionis Sacramentum“ („Išganymo sakramentas“) ypatingu būdu apeliuojama į vyskupus, kad jie budriai prižiūrėtų liturginių nurodymų tikslų laikymąsi. Daugiau nei 60 puslapių dokumento 186 paragrafuose išdėstytame normų kataloge išsamiai aptariamos pasitaikančių liturginių „piktnaudžiavimų“ ypatybės, kurių privalu vengti.


Netolygus atgautosios lietuviškos
spaudos šimtmetis

Nepriklausomybę atkūrusi tauta mini svarbią savo istorinio gyvenimo datą – lygiai prieš šimtą metų, 1904 m. gegužės 7-ąją, buvo teisiškai panaikintas iki tol keturiasdešimt metų tęsęsis spaudos lietuviškais rašmenimis draudimas, įvestas po 1863 metų nesėkmingo sukilimo prieš mūsų valstybės ir tautos nuolatinę grėsmę – Rusijos imperiją. Nors spaudos draudimo laikotarpis iškėlė pasaulyje ir Europoje unikalų reiškinį – lietuviškąją knygnešystę (kuo mes ir dabar, ir net anksčiau, sovietinės okupacijos metais, teisėtai didžiavomės ir didžiuojamės), tačiau būtina pasakyti dažnai nutylimą tiesą, kad tas brutalios priespaudos prieš lietuviškąją raštiją keturiasdešimtmetis nubloškė mus atgal į praeitį, tauta patyrė didelių dvasinių (nuskurdo prieš kelis dešimtmečius bręsti pradėjusi lietuvių literatūra, taip žymiai atsilikdama nuo kaimyninių tautų) ir fizinių (daug pasiaukojusių knygnešių buvo ištremti į Sibirą ar turėjo bėgti į juos priglaudusius kraštus) nuostolių.


Mūsų žemynas - ir dvasinė realybė

Arkivyskupas Peteris Zurbriggenas

Kaip diplomatinio korpuso dekanas savo kolegų, Lietuvos Respublikoje akredituotų ambasadorių, vardu, turiu malonumą ir garbę kreiptis į jus šiame istoriniame mieste šios istorinės dienos proga.

Šis puikus miestas Kaunas, stovintis Neries ir Nemuno santakoje, turi paveldą, kuriuo galite didžiuotis. Tai miestas Maironio, kurio eilės „Pavasario balsuose“ suteikė naują gyvybę – kaip pavasarį, kurį dabar juntame, - šios žemės žmonių literatūrinei saviraiškai. Ne taip toli nuo čia yra namas, kuriame jis gyveno ir kuriame dabar įrengtas muziejus, priminantis praeitį, kad įkvėptų ateičiai.


Prisidėkime prie Europos
dvasinės plėtros

Baltijos šalių Vyskupų
Konferencijų pareiškimas

Mes, Lietuvos, Latvijos ir Estijos katalikų vyskupai, susirinkę į penktąjį Baltijos šalių Vyskupų Konferencijų susitikimą Taline, džiaugiamės galėdami šiuo pareiškimu kreiptis į mūsų trijų šalių kunigus, vienuolius bei vienuoles ir pasauliečius.

Šiandien švenčiame Bažnyčios mokytojos šventosios Kotrynos Sienietės šventę – ji yra Europos globėja drauge su šventąja Brigita Švede ir šventąja Kryžiaus Terese Benedikta. Taip pat prisimename tris didžius šventuosius: Vakarų vienuolinio gyvenimo tėvą šv. Benediktą bei slavų tautų apaštalus Kirilą ir Metodijų, kurie yra Europos kontinento globėjai.


Dar vieno lemtingo birželio belaukiant

Petras KATINAS

Manipuliuojant Konstitucijos nuostatomis, naujoji Europos Sąjungos narė Lietuva gali atsidurti, švelniai tariant, labai nemalonioje situacijoje. Kaip pažiūrėtų demokratinė Europa į mus, jeigu Konstituciją ir priesaiką pažeidęs asmuo vėl taptų Prezidentu? Tuo labiau asmeniu, atsakingu už valstybės užsienio politiką. Kad tokia galimybė buvo reali, niekas neabejoja. Neatsitiktinai į „nepriklausomus“ dienraščius jau buvo pasipylę „darbo žmonių“ laiškai, kuriuose puolama Lietuvos narystė NATO ir ES, pilasi liaupsės raudonajai armijai – „išvaduotojai“, kuri, pasirodo, grąžino Lietuvai Vilnių ir Klaipėdą. Vienas toks „skaitytojas“ rašo, kad lietuviai turi garbės skolą rusams, todėl turėtų būti dėkingi jiems už išvadavimą. Tokių laiškų autoriai neslepia savo meilės R.Paksui. Neslepia, nes puikiai žino, kieno rogėse sėdi šis sovietinės armijos majoras, kuris, anot vieno Rusijos laikraščio, „neatsisakė ir gerbia duotą priesaiką“. Pastarasis, jausdamas ne tik tokių asmenų, bet ir „išvaduotojų“ paramą ir meilę, vėl iš naujo pradėjo pūsti revoliucinės kovos prieš korumpuotas klases ir klanus balioną.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija