Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora
Aktualijos
Istorijos vingiai
Atmintis
Kryžkelės
Laikas ir žmonės
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Kovojęs už teisingumą, dorovę ir laisvę

Katalikų pogrindžio spaudos iniciatoriaus
kunigo Juozo Zdebskio gimimo 75-osioms metinėms

Alfonsas ZUBRECKAS

Kun. Juozas Zdebskis

1986 m. vasario 5 d. 14 val. 30 min. Šalčininkų rajono teritorijoje įvyko skaudi autoavarija. Susidūrus lengvajam automobiliui „Žiguli“ su pienovežiu, žuvo du lengvojo automobilio keleiviai, o trečias buvo sunkiai sužeistas. Vienas žuvusiųjų – Lazdijų rajono Rudaminos parapijos klebonas kun. Juozas Zdebskis. Ši skaudi žinia spėjo greitai apskrieti ne tik Rudaminos parapiją, bet ir visą Lietuvą.

Vasario 10 dieną kun. J.Zdebskio laidotuvės vyko Rudaminos bažnyčioje. Šv. Mišias už kunigą aukojo vyskupai V.Sladkevičius ir J.Preikštas. Be didelio tikinčiųjų ir jaunimo būrio, atsisveikinimo su kunigu ceremonijoje dalyvavo bemaž šimtas kunigų iš visos Lietuvos, Lazdijų dekanato dekanas kunigas V.Jalinskas, buvę kun. J.Zdebskio kurso draugai iš Kauno kunigų seminarijos D.Valiukonis, J.Užupis, A.Vitkus.

Juozas Zdebskis gimė 1929 m. gegužės 10 d. Naujienos kaime, Krosnos parapijoje. Mokslų siekė Kalvarijoje ir Marijampolėje. 1948 metais jaunuolis pradėjo mokytis Kauno kunigų seminarijoje. 1952 m. rugsėjo 21 d. iš vyskupo K.Paltaroko rankų gavo kunigystės šventimus.

Pirmasis kunigo Juozo darbas buvo Šiluvos parapijoje. Vėliau klebonavo Raseiniuose ir Šiupyliuose. Kunigas nuo 1956 metų papildomai studijavo, kartu dirbo vikaru Kauno Šv. Juozapo (Vilijampolės) bei Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčiose.

1959-1961 metais kun. J.Zdebskiui teko dirbti vikaru Šakiuose ir klebonu Gudelių parapijoje. Vėliau dar buvo Leipalingis, Kapčiamiestis, Prienai. Vienuolika metų praleista Šlavantuose, nuo 1965 metų iki pat mirties buvo Rudaminos parapijos klebonu.

Trumpa buvo kun. J.Zdebskio gyvenimo istorija. Trumpai skleidė Dievo žodį tikintiesiems, trumpas buvo jo, kaip dvasininko, gyvenimas kovojant už teisingumą, dorovę ir laisvę. Tačiau toks jo gyvenimas nepatiko saugumiečiams, ir jie visą laiką jį persekiojo, stengėsi bet kokiomis priemonėmis su juo susidoroti.

Net 50 metų Lietuvos SSR saugumas kontroliavo visų Lietuvos vyskupijų kurijų veiklą. Tą saugumiečių „globą“ pajuto ir daugelis to meto Lietuvos kunigų. Tai kunigai Antanas Šeškevičius, Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius. Tarp jų buvo ir kun. J.Zdebskis.

O pirmą pasipriešinimą tuometinei Lietuvos valdžiai 1969 m. sausio 8 d. pareiškė kunigai Petras Dumbliauskas ir J.Zdebskis. Jie SSRS Ministrų tarybos pirmininkui parašė laišką, kuriame išreiškė susirūpinimą, kad Lietuvoje siekiama sunaikinti Katalikų Bažnyčią. 1974 m. spalio 11 d. grupė Lietuvos kunigų, tarp jų Lionginas Kunevičius, P.Dumbliauskas, Pranas Adomaitis, S.Tamkevičius ir J.Zdebskis, pasirašo kreipimąsi į SSRS Žmogaus teisių gynimo komitetą, kuriame prašoma atkreipti dėmesį į kai kurių dvasininkų suėmimą dėl katalikiškos pogrindinės spaudos leidimo ir platinimo. Vėliau šis Lietuvos kunigų kreipimasis Rusijos akademiko Andrejaus Sacharovo dėka pasiekė Pasaulinę Bažnyčių tarybą. 1985 metais kun. J.Zdebskio iniciatyva nusiunčiamas kreipimasis SSKP generaliniam sekretoriui Michailui Gorbačiovui su reikalavimu išlaisvinti Lietuvos kunigus. Kada po 1976 m. vasario 16 d. pamaldų ir minėjimo Šlavantų bažnyčioje buvo pradėti šantažuoti ir persekioti Veisiejų ir Leipalingio vidurinių mokyklų moksleiviai, kun. J.Zdebskio iniciatyva pas Lietuvos generalinį prokurorą atsiduria protesto pareiškimai.

Nuo 1971 metų kun. J.Zdebskio iniciatyva Kaune organizuojami Lietuvos inteligentijos ir studentų sambūriai, kuriuose pagrindinį vaidmenį visada vaidindavo „tėvas Juozas“. Juose buvo kalbama ne tik literatūros, istorijos ar patriotinėmis temomis, bet ir pasisakoma prieš religijos suvaržymą Lietuvoje.

Žymus indėlis yra ir kun. J.Zdebskio, kad 1972 metais Lietuvoje pogrindyje pradėta leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“. „Kronikos“ leidimas ir platinimas plačiai nušviestas kun. J.Zdebskio aštuonių tomų tardymo ir sekimo byloje. Didelių pastangų dėka „Kronika“ per Maskvos disidentų kanalus pasiekdavo net Vakarus. Didelės pagalbos tam darbui „Kronikos“ leidėjai visuomet susilaukdavo iš Maskvos disidentų A.Sacharovo, Sergejaus Kovaliovo, Aleksandro Lavuto, Tatjanos Velikanovos ir kitų.

1978 metų lapkritį Lietuvoje įkuriamas Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas, kurio darbe nemažą vaidmenį suvaidino ir kun. J.Zdebskis. Kaip tik šio komiteto iniciatyva buvo susisiekta su Maskva ir ten surengta tarptautinė konferencija, kurioje buvo pateikti Lietuvos Bažnyčios ir tikinčiųjų diskriminacijos faktai, ir apie tai plačiai informuota užsienio visuomenė.

Per visą okupacinį režimą Lietuvoje saugumiečiai dėjo visas pastangas, kad Lietuvos katalikiškasis jaunimas būtų atitolintas nuo Lietuvos Katalikų Bažnyčios. Buvo siekiama bet kokia kaina uždaryti kelią jaunimui į Bažnyčią. Tačiau daugelis paprastų Lietuvos kunigų tiesiog ignoravo tokias saugumiečių pastangas ir visokiais būdais artino lietuvių jaunimą prie Katalikų Bažnyčios dvasinių vertybių. Tarp tokių dvasininkų buvo ir kun. J.Zdebskis.

1964 m. lapkričio 26 d. kun. J.Zdebskis tiesiog Gudelių bažnyčioje buvo areštuotas ir vėliau nuteistas metams, kad katechizavo vietos jaunimą, nes tai daryti kunigams tuometės valdžios buvo uždrausta. O kada grįžęs iš įkalinimo vietos jis pradėjo dirbti klebonu Kapčiamiesčio parapijoje, 1968 m. gegužės 15 d. Lazdijų rajono saugumo poskyrio įgaliotinis parašė skundą, kad kun. J.Zdebskis, nepaisydamas draudimo, ragina vietos jaunimą eiti į bažnyčią. 1968 m. spalio 30 d. Lazdijų rajono vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojo raštas apie nepaklusnųjį kun. J.Zdebskį pasiekia Lietuvos kulto reikalų įgaliotinį. Todėl po mėnesio už nepaklusnumą jis perkeliamas dirbti į Valakbūdžio parapiją Šakių rajone, o po trijų mėnesių iš jo atimamas kunigo registracijos pažymėjimas. Tačiau kun. J.Zdebskis ir toliau nenutraukė ryšių su vaikais. Todėl jis 1971 m. rugpjūčio 28 d. saugumiečių vėl buvo areštuotas.

Nors kunigo Juozo sveikata po ilgų tardymų ir kalėjimo jau buvo pašlijusi, jis nesirengė palikti Lietuvos jaunimo. Tad atsirado dar viena labai svarbi kunigo veiklos su vaikais sritis – tai Eucharistijos bičiulių sąjūdis. Taip kunigas Juozas, vos tik pradėjęs dirbti Šlavantų parapijoje, 1973 metų rudenį iš uolesnių parapijos jaunuolių subūrė Eucharistijos bičiulių būrelį. Vėliau, pasekę kunigo Juozo iniciatyva, tokius būrelius įkūrė Veisiejų parapijos klebonas kun. Albinas Deltuva ir Kapčiamiesčio parapijos klebonas kun. Ignas Plioraitis. Pajutęs didelį saugumiečių spaudimą, kun. J.Zdebskis Eucharistijos bičiulių sambūrius perkėlė į pogrindį. Tokie jaunimo sambūriai dažnai buvo organizuojami tiesiog gamtoje Vilkaviškio, Kybartų, Šlavantų apylinkėse.

Čia reikia nepamiršti dar vienos svarbios to meto kunigo Juozo veiklos srities – tai pogrindinės kunigų seminarijos organizavimo. Žinant, kad tuomet saugumas aktyviai dalyvavo parenkant kunigų seminarijos dėstytojus ir klierikus, tokios pogrindinės kunigų seminarijos kūrimas Lietuvoje buvo būtinas. Dar 1973 metais Vilniaus ir Vilkaviškio vyskupijų kunigų iniciatyva buvo įkurtas Lietuvos Bažnyčios gelbėjimo sąjūdis, kuriame nelegaliai buvo rengiami kunigai.

Tokia pogrindinė kunigų seminarija tuomet davė didelę naudą Lietuvos Katalikų Bažnyčiai. Šiandien daugelio kunigų, baigusių tą pogrindinę kunigų seminariją, vardai gerai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Tai kunigai Kazimieras Ambrasas, SJ, Aušvydas Belickas, MIC, Jonas Boruta, SJ, Kęstutis Brilius, MIC, Robertas Grigas, Jonas Kastytis Matulionis, SJ, Ričardas Repšys, MIC, ir daugelis kitų. Visi jie dėkingi tėvui Juozui už tą neįkainojamą darbą.

Kun. J.Zdebskis turėjo dar vieną savybę. Nors pats gyveno neturtingai, tačiau niekuomet neatsisakydavo padėti kiekvienam žmogui ne tik moraliai, bet ir materialiai. Dar ir šiandien gerai prisimena kunigą Juozą daugelis tuometinių kalinių šeimų. Jis joms visuomet padėdavo materialiai, nuolat lankydavo žmones įkalinimo vietose. Susilaukdavo kunigo dėmesio ir tuomet sovietinėje kariuomenėje tarnaujantys Lietuvos jaunuoliai.

Saugumo darbuotojai, gerai žinodami, kad kun. J.Zdebskis nuo pat kunigystės pradžios domėjosi moters meilės ir jaunuolių draugystės psichologija ir artimai bendravo su daugybe moterų, tuo klausimu nuolat rinko kunigą kompromituojančią medžiagą. Lietuvos vyskupus pasiekė ne vienas saugumiečių skundas apie tariamas kun. J.Zdebskio meilužes. Tačiau, kaip žinoma, šie kunigą kompromituojantys faktai niekuomet nepasitvirtindavo.

Kaip matyti iš KGB archyvų, saugumiečiai kun. J.Zdebskio ne tik neapkentė, bet ir bijojo. Tai parodo to meto vienas konkretus pavyzdys. Kada kunigas antrą kartą buvo suimtas ir teisiamas už tai, kad katechizavo vaikus, jo teismas iš Prienų buvo perkeltas į Kauną ir imtasi visų saugumo priemonių.

Kai kagėbistai sužinojo, kad kun. J.Zdebskis ir toliau tęsia savo darbą, 1985 metų balandį saugumiečiai sukūrė naują jo sekimo ir šantažavimo planą. Kaip tik tada kunigas Zdebskis jau buvo pradėjęs dirbti Rudaminoje.

Bėgo laikas ir nenumaldomai artėjo kunigo Juozo žūties valanda. Vienas įdomus faktas rodo, kad galbūt kunigas nujautė artėjančią savo gyvenimo pabaigą. KGB archyvuose yra dokumentas, datuotas 1985 m. gruodžio 27 d., kada iki kunigo žūties buvo likę nepilni du mėnesiai. Užfiksuota, kad kunigas pašte užsisakė laikraščius ne metams, o tik šešiems mėnesiams. Kai laiškanešė paklausė, kodėl tik šešiems mėnesiams, kunigas atsakęs: „Neaišku, kiek Dievas mane čia laikys“.

1986 m. vasario 5 d. kun. J.Zdebskis žuvo autoavarijoje. Jau rytojaus dieną apie šį įvykį pranešama Maskvos saugumui. Kunigo laidotuves saugumiečiai irgi kruopščiai sekė ir iš visų agentų reikalavo, kad apie kunigo žūtį nebūtų skleidžiami jokie gandai ir šmeižtai.

Kaip žinoma, po kun. J.Zdebskio žūties daugelis priėjo išvadą, kad tai buvo saugumiečių suplanuota akcija. Ar tai buvo tiesa, šiandien sunku pasakyti. Tačiau tada saugumiečiai ieškojo įvairių versijų, patvirtinančių, kad tai ne jų darbas. Ir vieną atrado. Buvusi kun. J.Zdebskio šeimininkė visiems tada atvirai kalbėjo, kad avarijos kaltininkas yra Algirdas Sabaliauskas, vairavęs „Žigulius“. Jo nepatyrimas ir sukėlė avariją. Kaip tik šios versijos saugumiečiai visiems ir liepė (net reikalavo) laikytis.

* * *

2006 m. vasario 6 d. (po nepilnų dvejų metų) sukaks 20 metų, kai autoavarijoje žuvo kun. J.Zdebskis. Šią datą paminėti susirinks Rudaminos parapijos tikintieji, visi tie, kurie kunigą pažinojo, vienaip ar kitaip su juo bendravo. Susirinks prisiminti dvasininko, kurio vardas Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorijoje įrašytas aukso raidėmis. Paminės vardą žmogaus, kuris labai sunkiomis gyvenimo sąlygomis kovojo už teisingumą, dorovę ir laisvę.

© 2004 "XXI amžius"