|
Marija, laimink mus, priklausančius Europos Sąjungai
Gegužės 1 ąją Lietuva, oficialiai priimta į Europos Sąjungos valstybių šeimą, tapo visateise nare. Žinome, kad ES tautose labiau puoselėjama pagarba įstatymų vykdymui, žmogaus teisėms ir apskritai uoliau laikomasi demokratijos principų negu mūsų krašte.
Atrodo, kad kitaip ir būti negali. Po Antrojo pasaulinio karo tos Europos šalys, kurios nebuvo sovietų kariuomenės okupuotos, gan greitu laiku susigydė per karą patirtas žaizdas ir palengva tapo ekonomišku, teisiniu, kultūriniu ir kitais atžvilgiais stipriomis Europos šalimis, o tuose kraštuose, kur įsigalėjo diktatoriškas komunistinis režimas ir (tikėjimo pamatus griaunantis) ateizmas, daug žmonių tapo sovietinės ideologijos vergais: jų laisvas mąstymas buvo užblokuotas ir jie elgėsi bei gyveno taip, kaip mokė komunistinė propaganda. Deja, ir dabar kai kurių vyresnio amžiaus biurokratų, politikų bei valdininkų mąstymas yra pažeistas dar sovietiniais laikais kerojusio kyšininkavimo, valstybinio turto vogimo ir kitokių kalčių. Dieve, duok, kad visi asmenys, kurie tebesilaiko įsikibę sovietinio ir dabartinio vartotojiško prisitaikėliško mąstymo štampų, kiek galima anksčiau pradėtų suvokti, kad tai dideli barjerai jų gyvenime, trukdantys pažinti tiesos pilnatvę Kristų ir gyventi Jo laisvėje ir laimėje.
Vakarų Europos šalių materialinės gerovės aukštas lygis ir šiuo metu tebevykstanti laicizacija (įvairių visuomeninio gyvenimo sričių supasaulietinimas, faktiškai atsiribojant nuo krikščioniško tikėjimo įtakos) taip užliūliavo daugelio žmonių mąstymą, kad, pasak Jono Pauliaus II, dechristianizacija (...) neišvengiamai nusmukdo ir užtemdo moralės jausmą, nes nebejuntamas evangelinės moralės savitumas ir nusitrina pagrindiniai etikos principai bei vertybės.
Taigi Europa tikrai nėra žydinčių orchidėjų sodas, bet ji - ir ne Sovietų Sąjungos buvęs gulagas. Ko labiausiai stokoja Lietuva, Europa, Rusija ir visas pasaulis? Artėjant Sekminėms, atsakymą turime formuluoti visai atvirai: mums be galo (tiesiog kaip oro) reikia kuo daugiau Dievo Šventosios Dvasios malonių ypač dieviškosios meilės - išsiliejimo į visų geros valios žmonių širdis. Tik maldos ir tikėjimo dėka įmanomas meilės civilizacijos kūrimas, apie kurį pernai Lietuvos vyskupai rašė kreipimesi (dėl stojimo į Europos Sąjungą).
Didžioji Kristaus meilės skleidėja yra Dievo Motina. II Vatikano Susirinkimo dekretai išryškina Švč. M. Marijos, kaip visų žmonių Motinos, antgamtinio vaidmens svarbą Viešpaties Jėzaus žmonijos išganomosios misijos tąsoje: Marijos motiniškas vaidmuo žmonėms jokiu būdu netemdo ir nemažina šio vienatinio Kristaus tarpininkavimo, bet parodo Jo galią. Juk visa Švenčiausiosios Mergelės išganomoji įtaka žmonijai kyla ne iš kokios nors vidinės būtinybės, bet iš laisvo Dievo noro ir plaukia iš Kristaus nuopelnų pertekliaus, grindžiama Jo tarpininkavimu, nuo kurio visiškai priklauso ir iš kurio semiasi visą savo galią. Tai jokiu būdu netrukdo, bet padeda tikintiesiems tiesiogiai vienytis su Kristumi.
Prieš kelias dienas šventėme Motinos dieną. Sąmoningi sūnūs ir dukros savo motules sveikino maldos ir žydinčių gėlių puokštėmis bei nuoširdžiu pabučiavimu. Mamos nepalyginamai daugiau vertos mūsų dėmesio ir meilės, negu mes joms įstengiame suteikti.
Palaimintos motinos, kurios save pačias, savo vaikus ir kitus namiškius paveda Dievo Motinos globai, paprastai ir su tikėjimu melsdamosi: Atsimink, maloningoji Mergele Marija, jog amžiais nėra girdėta, kad apleistum bent vieną, kas bėga prie Tavęs, šaukiasi Tavo pagalbos ir prašosi užtariamas... Tuomet tokios šauniosios, besimeldžiančios ir kasdieniu gyvenimo triūsu aplinkiniams liudijančios tikėjimą susilauks ir iš savo vaikų atlyginimo.
Jie, prisimindami savo motinų pasiaukojamą gyvenimą, kuris buvo skirtas jų krikščioniškam ir patriotiniam auklėjimui, ne tik padėkos Dievui už kilniąsias savo motutes, bet taip pat šią neįkainojamą patirtį stengsis perduoti savo atžaloms, idant ir jos galėtų patirti šventą motinišką ir tėvišką meilę, kuri stato tvirčiausius sveikos šeimos pamatus ir tokiu būdu prisideda prie mirties civilizacijos griovimo ir naujosios evangelizacijos Dievo meilės skleidimo šeimoje, parapijoje, tėvynėje ir net už jos ribų. Meldžiamės, kad motinų, kurios savo vaikams nuo mažens skiepija gyvą krikščionišką tikėjimą, būtų kuo daugiau.
Kun.Vytenis Vaškelis
© 2004 "XXI amžius"
|