Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Likimai
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Vientisa kančia ir klaidomis

Alfas PAKĖNAS

Vakaras Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje. Jo vedėja Dalia Poškienė Salomėjos Nėries kūrybą pamėgo vaikystėje Zenono Baltrušio nuotrauka

Šimtasis Salomėjos Nėries ruduo

Lapkričio 17-ąją Salomėja Nėris peržengė savo šimtmečio slenkstį. Šiame pasaulyje išgyveno 40 metų. Kitų metų vasarą sueis 60 metų, kai poetė išėjo Amžinybėn. Čia paliko savo kūrybą, savo sielos veidrodį: eilėraščius, dienoraščius, poemas, laiškus ir beletrizuotas tautos pasakas. Anot rusų lyriko Sergejaus Jesenino, kurį poetė labai mėgo, jo eilėraščių yra vertusi į gimtąją kalbą, „kas dega, tasai ir užgęsta – belieka tiktai pelenai“. Poetės kūnas jau virto laiko pelenais, dulkele Petrašiūnų kapinėse, o jos kūryba ligi šiol gyva, verčianti jaudintis, grožėtis. Ir prisiminti kūrėją. Tie tekstai, kažkada sugėrę poetės sielos gėlos, jaunystės džiaugsmo syvus, grožio ilgėjimąsi ir šniokščiančius tėviškės vėjus, dabar alsuoja mums, laikiniems šios žemės keleiviams. Ir kas dabar patikės, kad Salomėjai Nėriai 100 metų? Kad jos lyrikai, sopančiai dvasios išpažinčiai, 60 ar 70 metų? Tie eilėraščiai tokie pat gyvybingi, švieži, pilni aistros, poetinio judesio, gyvenimo skausmo ir negandų. Amžinybė poetę tebesiveda kartu, nepaleisdama jos diemedžiu žydinčios rankos – tą žavią, bet nuolatos savimi nepatenkintą mergaitę dulkėtu Kiršų vieškeliu. O pati poetė niekados nepasikeis – mums liks amžinai jauna. Gyva legenda, nes anksti mirę talentingi poetai tampa tokia legenda. Savo šlovę pasiveja iškart po mirties.

Pasilik su manim, mano šviesusis regėjime

Spalio pabaigoje ir lapkritį – daugybė Salomėjos Nėries jubiliejui skirtų renginių. Kaune, jos „baltajame mieste“, Vilniuje, tėviškės krašte. Visoje Lietuvoje lapkritis – Salomėjos mėnuo. Savo jaunystės dienoraščiuose poetė rašė: „Audringą naktį aš gimiau. Rudens vėjai, liūtais staugdami, daužė man lopšį.

Pirmas mano kvėpavimas – juoda rudens naktis. Pirmieji išgirsti garsai – pragariška vėjo muzika“.

Pirmasis jubiliejinis akcentas Kaune – spalio 19-ąją Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje vykęs vakaras „Pasilik su manim, mano šviesusis regėjime“. Tai pačios Salomėjos Nėries dienoraščio žodžiai. Bibliotekos darbuotoja Dalia Poškienė, nuo paauglystės pamėgusi šią poetę, pirmoji Kaune priminė, kad šimtmečio jubiliejus jau čia pat. Subūrė kauniečius susitikimui su Salomėja. Jos poezija, laiškais ir dienoraščiais. Parengė poetei skirtą turiningą parodą iš Danutės Baltrušienės ir Vidmanto Staniulio asmeninių rinkinių. Netgi išleido šios parodos katalogą. Parodos stende auksavo daugelio dabartinių penkiasdešimtmečių ir vyresnių žmonių vaikystės knyga — 1956 metais Vilniuje Valstybinės grožinės literatūros leidyklos išleisti eilėraščiai ir pasaka „Baltais takeliais bėga saulytė“. Daugelis kitų retų leidinių, gundančių tikrus bibliofilus.

Salomėjos sielos kontūrai

Žmonių antplūdis bibliotekoje paliudijo, kad Salomėja Nėris – išsiilgta ir laukiama. Vakaro metu poetės eilėraščius nuotaikingai ir užkrečiamai skaitė Inesa Paliulytė, salomėjiškos dvasios aktorė. Ta auksinė šviesa iš Salomėjos Nėries knygų parodoje persikūnijo į gyvą, jaudinantį žodį. Ne virtusį pelenais, o tapusį kūnu. I.Paliulytei talkino aktoriai Petras Venclovas bei Antanina Mackevičiūtė. Dainas S.Nėries tekstais atliko aktorius Henrikas Savickis. Apie Salomėjos Nėries kūrybinį palikimą pasakojo Maironio lietuvių literatūros muziejaus vadovė Aldona Ruseckaitė, dabar gyvenanti įtemptame meilės trikampyje: namai – Maironio muziejus – Palemonas. Ten, pasak direktorės, lyg kūdikis į vystyklus suvystytas Salomėjos ir Bernardo Bučų namelis. Vienintelė vieta, kur Salomėja jautėsi saugi ir laiminga. Kur 1937 metais gimė sūnus Saulius. Ten dabar vyksta dideli restauravimo darbai, kurie bus pabaigti prieš Kalėdas. Tada atjaunėjęs S.Nėries memorialinis muziejus Palemone pakvies pirmuosius lankytojus.

A.Ruseckaitė taip pat perskaitė savo naujosios knygos „Sidabro sodai“, kurią gražiai išleido leidykla „Naujasis Lankas“, ištrauką. Viena iš fragmentų apysakos „Sidabro sodai“ herojų – Salomėja Nėris. Šalia rusų poetės Anos Achmatovos, skaudaus likimo amerikiečių poetės Emily Dicinson, šalia Marijos Magdelietės, Čilės poetės Gabrielės Mistral.

Kaunas

© 2004 "XXI amžius"