Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Likimai
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Maskva neslepia savo apetitų

Petras KATINAS

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir kandidatai į Ukrainos prezidentus - premjeras Viktoras Janukovičius (dešinėje) bei Viktoras Juščenka (kairėje) Džojos Barysaitės (ELTA) nuotrauka

Savaitgalį į neeilinį posėdį susirinkusi Ukrainos Aukščiausioji Rada (parlamentas) svarstė politinę situaciją šalyje ir nusprendė, kad Centrinė rinkimų komisija nugalėtoju neteisėtai paskelbė V.Janukovičių. Tačiau šis Ukrainos parlamento nutarimas neturi juridinės galios. Todėl galutinį verdiktą turi paskelbti Aukščiausiasis Teismas. Tačiau pirmadienį tai padaryti turėjęs teismas pareiškė, kad sprendimo kol kas nedarysiąs ir bylos medžiagą perdavė susipažinti B.Janukovičiui ir Centrinei rinkimų komisijai. Tad padėtis vėl lieka neaiški. Netgi Aukščiausiajam Teismui pripažinus rinkimų rezultatus negaliojančius dėl jų didžiulio klastojimo, vargu ar Maskva ir V.Janukovičius susitaikys su tokiu sprendimu.

Kam milijonai,
o kam - suskilusi gelda

Petras KATINAS

Palestiniečių prezidentas Jasiras Arafatas su žmona Suha savo namuose Tunise 1993 metų vasarą

Prancūzijos karo ligoninėje dar merdint Palestinos lyderiui Jasirui Arafatui prasidėjo arši kova dėl jo palikimo. Ne tiek politinio, kiek finansinio. Kitaip tariant, velionio grobio, sukaupto per ilgus vadovavimo Palestinos išsivadavimo organizacijai (PIO) metus.

Prisiminkime J.Arafato istoriją, nors apie jo gyvenimą prirašyta ne dešimtys, o šimtai knygų bei kitų publikacijų. Dabar publikacijų ir komentarų pasipylė dar daugiau.

GONGAS!

Denni MUHAMMADAS

Ėjo tretieji antrojo Čečėnijos karo metai. Frontinis Urus-Martanas nuščiuvo slegiamas visiškos savivalės. Komendantūra, vadovaujama generolo majoro Gadžijevo, avaro iš Dagestano, demonstravo „heroizmo stebuklus“. Kiekvieną dieną areštuodavo dešimtis žmonių. Iš jų būdavo „išmušinėjami“ neįtikimiausi liudijimai ir parodymai bei, jais remiantis, vykdavo nauji areštai. Daugelis areštuotųjų – įskundus ar šiaip – mirdavo, neatlaikę kankinimų. Savaime aišku, areštui nereikėdavo jokių sankcijų. Nužudytuosius kitiems pagąsdinti išmesdavo į dykvietę priešais miliciją arba komendantūros kieme. Ne, lavonų neatiduodavo giminaičiams palaidoti – juos tiesiog pardavinėdavo už penkiasdešimt ar netgi 100 tūkstančių rublių už lavoną. Tai nemaža pinigų suma dabartinėje Čečėnijoje, turint omeny absoliutų nedarbą ir tai, kad praktiškai neįmanoma ir netgi pavojinga užsiimti verslu.