|
Iš toli ir arti
Gerai, kad yra kam priminti, įamžinti svarbius įvykius, objektus visa tai lieka istorijai, kad ainiai žinotų, kas buvo praeityje, ir tinkamai tai įvertintų. Toks žmogus yra Krekenavoje, Naujamiestyje (Panevėžio r.) ir kitur žinomas žurnalistas ir fotomenininkas Julius Vaupšas, kurio nuoširdžių straipsnių ir įsimintinų nuotraukų rasime Panevėžio rajono spaudoje ir kitur, štai dabar Krekenavos seniūnijos salėje surengė fotodarbų parodą Toli arti, skirtą spaudos atgavimo 100-osioms metinėms Lietuvoje. Parodoje eksponuojamos 75 fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos vietos, susijusios su knygnešyste: paminklai, pastatai, kryžiai, įvairūs minėjimai, knygnešių artimieji, taip pat kapinaitės, kuriose palaidoti knygnešiai. Tokios kapinaitės yra Vadaktėliuose (Panevėžio r.), kur palaidotas Ipolitas Ūdra, ir Sevostuose (Biržų r.), kur palaidotas Jurgis Bielinis. J.Bielinis yra knygnešys, palaikęs glaudžius ryšius su I.Ūdra. Jie Garšviuose (Panevėžio r.) įkūrė knygnešių organizaciją, kuri aprūpino iš Prūsijos gabenamomis knygomis lietuvių kalba ir lotyniškomis raidėmis daugelį Lietuvos vietovių. Be šitų knygnešių nebūtų Ustronėje (Panevėžio r.) Knygnešystės muziejaus, kuris atidarytas 1984 m. spalio 15 d. Atidarymo šventė užfiksuota nuotraukose. Šventėje dalyvavo rašytojai V.Bubnys, J.Mikelinskas ir kt.
Yra kelios nuotraukos su Ustronės svirnu, o prie jo susirinkę žmonės įvairiomis progomis. Su Ustrone palaikė ryšį J.Tumas-Vaižgantas, dirbęs Vadaktėliuose. Čia, svirne, buvo slepiama draudžiama lietuviška spauda. Įdomios nuotraukos Ustronės močiutės Jadvygos Akelaitienės, knygnešių vaikaitės, su Irena Kubiliene, vilniečiai su knygnešių ainiais, ateitininkų ir romuviečių šventė Ustronėje bei kt. Daug nuotraukų skirta Ustronės svirnui-muziejui, prie kurio vyko įvairūs minėjimai, susirinkimai. Daraktorės, knygnešės Marytės Kiauniukės buvusio namo vietovėje stovi kryžius, primenantis, jog čia gyveno knygnešė.
Lankosi parodoje žmonės ir palieka šiltus žodžius atsiliepimų knygoje apie parodą ir jos rengėją J.Vaupšą. Gerai, kad yra kam priminti praeitį, Lietuvos kančių kelią į laisvę. Tos kovos priekyje buvo knygnešiai, ne vienas taip ir nesugrįžęs iš tremties Sibire. Jie apgynė lietuvišką žodį ir pačią lietuvių tautą. Lietuva išliko, ir mes galime laisvai lietuviškai kalbėti, melstis, leisti gimtąja kalba laikraščius, knygas. Amžina garbė už tai knygnešiams!
Dėkui J.Vaupšui, kad jis šia paroda priminė knygnešius, mūsų istoriją, kad ją geriau žinotume, suprastume ir įvertintume bei vieningai dirbtume nepriklausomai ir laisvai Lietuvai, jos ateičiai.
Vincas STEPONAVIČIUS
Krekenava,
Panevėžio rajonas
© 2004 "XXI amžius"
|