| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Didžiojo filosofo gyvenimo draugė Julijos Paltarokaitės-Šalkauskienės mirties 10-mečiui
Vilniaus Saulės kapinėse prieš dešimtmetį palaidota Julija Paltarokaitė-Šalkauskienė, profesoriaus Stasio Šalkauskio našlė. Mirė ji 1994 m. lapkričio 19 d., sulaukusi 90 metų. Gimė Julija Šalkauskienė 1904 m. gegužės 4 d. Mažeikių apskrities Židikų valsčiaus Kukių-Petrelių kaime, jauniausio vyskupo K.Paltaroko tėvo brolio Igno Paltaroko šeimoje. Tėvas buvo tvirtas ūkininkas, dukras leido į mokslus. Julija baigė Telšių gimnaziją ir Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakultete lietuvių literatūrą. Mokydamasi gimnazijoje susidomėjo menu, ką dar paskatino pažintis su būsimu žymiu teatro dailininku Liudu Truikiu. Jis, dar būdamas gimnazistas, buvo sukaupęs didelę pasaulinio meno šedevrų atvirukų kolekciją, su kuria jaunoji Julija turėjo progos susipažinti. Netrukus ir pati pradėjo piešti. Universitete dalyvavo studentų ateitininkų veikloje, kur susipažino su Z.Ivinskiu, J.Griniumi, I.Skrupskeliu, P.Dielininkaičiu, S.Bačinskaite, J.Grušu ir kitais būsimaisiais žymiais Lietuvos kultūros veikėjais. Aktyviai reiškėsi VDU Šatrijos korporacijos veikloje, kurios nariai dažniausiai rinkdavosi V.Mykolaičio-Putino bute. Savo pusbrolio kun. K.Paltaroko dėka susipažino ir lankydavosi Maironio namuose, kur irgi rinkdavosi ir savo kūryba dalydavosi meno žmonės. Apie visa tai J.Šalkauskienė yra parašiusi nemaža vaizdingų atsiminimų. Studijuodama ištekėjo už savo profesoriaus Stasio Šalkauskio. Meno mokykloje dar mokėsi tapybos. Pirmosios okupacijos metais su šeima persikėlė į Šiaulius, pas vyro tėvus į gydytojo Julijono Šalkauskio šeimą. Čia netrukus mirė profesorius S.Šalkauskis. Julija liko našlė su devynmečiu Juliuku. Gyvendama Šiauliuose, iki 1944 metų mokytojavo Mergaičių gimnazijoje, o vėliau Mokytojų seminarijoje, kur dėstė piešimą. Nuo 1945-ųjų ji gyveno Vilniuje. Dirbo Mokslų akademijos bibliotekoje Meno skyriaus vedėja. Čia studijavo bei tvarkė gausius Vrublevskių sukauptų meno vertybių rinkinius, čia dažnai susitikdavo su bibliotekos fondais besinaudojančiu vyskupu M.Reiniu. Vėliau dirbo Dailės kombinate dailininke portretiste. Išėjusi į pensiją, nutapė nemažai religinio turinio paveikslų įvairioms Lietuvos bažnyčioms. Iki pat gyvenimo pabaigos tapė kunigų, kitų žymių žmonių portretus. Yra padariusi ir nemažai kopijų. Viena jos mėgstamiausių kopijų Leonardo da Vinči Madona Lita, padaryta Sankt Peterburgo Ermitaže. Parašė atsiminimų apie S.Šalkauskį. Julija buvo graži, kultūringa, labai religinga tikra katalikė, pavyzdinga motina, puiki šeimininkė, svetinga ją gausiai lankiusiems svečiams. Tai buvo tikras ponios etalonas net sovietmečiu niekas nedrįsdavo kitaip į ją kreiptis. Ji, anksti tapusi našle, liko ištikima savo garbingam vyrui, viena užaugino ir išmokė sūnų Julių. Tai viena paskutiniųjų mūsų senosios kartos mohikanų, kurie mylėjo Dievą ir Tėvynę, savo gyvenimais tiesė ir švietė mums kelius. Apolonija Nistelienė
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |