Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Pasaulis
Susitikimai
Valstybė
    ir Bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Jeigu slepi griaučius spintoje, vieną kartą kas nors ją atidarys

LGGRTC Archyvinio vardyno skyriaus vedėja ir Liustracijos komisijos narė Teresė Birutė Burauskaitė

2005 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Archyvų įstatymo redakcija, dėl kurios kilo diskusijų, paskelbtos kelios aukštų valstybės pareigūnų, buvusių KGB atsargos karininkų, pavardės. Tai įaudrino visuomenę, apie tai rašoma ir kalbama beveik kasdien. Šia tema buvo rašoma ir „XXI amžiaus“ puslapiuose. Siūlome pokalbį su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Archyvinio vardyno skyriaus vedėja ir Liustracijos komisijos nare Terese Birute Burauskaite.

Teatras - savęs įprasminimo vyksmas

Režisierius Jonas Vaitkus Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

Prieš Kalėdas, gruodžio 14 dieną, naujuoju spektakliu F.Šilerio „Marija Stiuart“ Lietuvos nacionalinis dramos teatras pradėjo režisieriaus Jono Vaitkaus kūrybinei sukakčiai skirtą jo spektaklių programą. Per tris kūrybos dešimtmečius J.Vaitkus sukūrė šešiasdešimt spektaklių, daugiausia dirbo Kauno, Vilniaus, Šiaulių teatrų scenose. Savo kūrybinius sumanymus įgyvendino ir užsienyje – Peterburge, Osle, Tokijuje. J.Vaitkus režisūrą studijavo Sankt Peterburge (tuometiniame Leningrade), vėliau baigė ne vienus kursus, dirbo skirtinguose teatruose. Lietuvos muzikos akademijoje pats parengė penkias aktorių ir dvi režisierių laidas, tarp kurių – pačios garsiausios Lietuvos teatro asmenybės. Režisierius yra gavęs ne vieną apdovanojimą, o 2004 metais, minint 60-mečio jubiliejų, J.Vaitkaus kūryba įvertinta Lietuvos nacionaline premija.

Viltis primena gyvenimo stebuklą

Aldona Grigaravičienė

„Rašyti – tai nešti kitų uždėtą naštą“, - teigia mokytoja Aldona Grigaravičienė, gyvenanti Utenoje, praeitų metų pabaigoje išleidusi dešimtąją savo kūrybos knygą „Būk paukščiui lizdu“. Anot poetės, jos senelis buvo garsus apylinkės eiliuotojas. Mama tėčiui rašė meilės laiškus, kurie taip pat visi eiliuoti. Dėdė visus nutikimus sueiliuodavo į humoristines „poemas“. Tačiau jų kūrybos neliko. Siūlome skaitytojams mokytojos Aldonos GRIGARAVIČIENĖS ir kunigo Andriaus ŠUKIO pašnekesį.

Laimingiausias tas žmogus, kuris hobį paverčia darbu

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Jūratė Mišinienė

Kai prieš dvi dešimtis metų sostinėje sėkmingai buvo užvertos aukštosios mokyklos durys, Jūratė Mišinienė daugiau nesitikėjo kibti į jokius mokslus. Po metų ji sumanė neakivaizdžiai studijuoti istoriją Vilniaus pedagoginiame universitete. Moteris net nepastebėjo, kaip troškimas mokytis atvedė ją į Vytauto Didžiojo universitetą, kur sėkmingai užbaigė edukologijos magistrantūros studijas. Prieš porą metų, smalsumo vedama, baigė Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklą, kur sėmėsi floristikos - gėlių pardavėjos žinių.

Unikali amatų gildija

Indrė Rutkauskaitė – jauniausia sostinės galerijos direktorė

Unikali sostinės senamiestyje įsikūrusi keramikos galerija-dirbtuvė „Amatų gildija“. Joje ne tik galima įsigyti patikusį dirbinį, bet ir pamatyti, kaip jis gaminamas. Be to, čia dirbinio kaina gerokai žemesnė, nes jį gamintojas tiesiogiai pateikia pirkėjui, išvengdamas tarpininkų. Galerijoje-dirbtuvėje menišką vertę turinčius darbus kuria du keramikai, pynėjas, medžio drožėjas. Atėjusiam iš gatvės smalsuoliui čia leidžiama minkyti molį, netgi pačiam išdegti gaminį, jam suteikta galimybė susipažinti su įvairiomis gamybos technologijomis. Tokia keramikos galerija-dirbtuvė – vienintelė Vilniuje.

Tėvų, brolių ir mūsų pačių keliais

Augustinas Švenčionis,

buvęs Žezkazgano-Rudniko politinis kalinys

Arkivyskupas Janas Lenga ir kun. Jonas Stankevičius šventino paminklus Kingyre ir Spaske

Praėjusių metų gegužę buvo organizuota ekskursija į Kazachstaną aplankyti Gulago (Vyriausioji lagerių valdyba) lagerių, kuriuose kalėjo mūsų tautiečiai. Dalyvavome paminklų, skirtų lietuvių tautos represijų aukoms atminti, atidengime ir pašventinime. Šioje ekskursijoje teko dalyvauti ir šio straipsnio autoriui, kuris taip pat kalėjo Kazachstano lageriuose.

Naujoji Europa ir humanitariniai mokslai

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Konferencijos darbas Istorijos sekcijoje: prof. Antanas Kulakauskas ir prof. Zbignevas Karpus

Sausio viduryje Kaune dvi dienas Vytauto Didžiojo universiteto iniciatyva įvyko pirmoji tarptautinė konferencija „Naujoji Europa ir humanitariniai mokslai“. Net šimtas keturiasdešimt du prelegentai skaitė pranešimus istorijos, etnologijos, filologijos, teologijos ir filosofijos temomis. Vytauto Didžiojo universiteto svečiais tapo mokslininkai iš Anglijos, Prancūzijos, Vengrijos, Portugalijos, Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano, Lenkijos, Šiaurės Airijos, Latvijos, Rusijos, Italijos, Čekijos, Suomijos, Estijos bei Lietuvos.

JAV lietuvių bendruomenės veikla

Marija REMIENĖ

JAV LB valdybos narės (iš kairės): Religinių reikalų tarybos pirmininkė s. Margarita Bareikaitė, Kultūros tarybos pirmininkė Marija Remienė ir vicepirmininkė LB plėtrai dr. Elona Vaišnienė

JAV Lietuvių bendruomenės (LB) Krašto valdyba, vadovaujama pirmininkės Vaivos Vėbraitės, pirmųjų metų veiklą užbaigė sėkmingai. 2004 metais ji atliko ypač daug svarbių darbų. Paskutinis praėjusių metų posėdis įvyko gruodžio 9-10 dienomis Nekaltojo Marijos Prasidėjimo seserų kongregacijos vienuolyno patalpose, Putname. Šiame posėdyje buvo pasidžiaugta atliktais darbais ir numatyti tolimesni LB veiklos planai.

Aušvico pamokos

Moterų barakas Aušvico koncentracijos stovykloje

Beveik 50 valstybių vadovai, parlamentų pirmininkai, netgi monarchai praėjusią savaitę buvusioje nacių koncentracijos stovykloje Aušvice (Osvencime) minėjo šio mirties fabriko išvadavimo 60-ąsias metines. Nors nėra tikslių skaičių, bet manoma, kad Aušvice buvo nužudyta apie pusantro milijono žmonių. Daugiausia – žydų iš daugelio Europos valstybių. Čia nužudytų žmonių skaičius, matyt, niekada nebus tiksliai žinomas. Mat bėgdami naciai daug dokumentų sunaikino, o likusių nemažai išsigabeno „išvaduotojai“ ir niekam neatiduoda bei nerodo iki šiol. Tad ką nori nuslėpti išvaduotojai, galima tik spėlioti. Juk tokiais delikačiais reikalais kaip konclagerių kūrimas ir masinis žmonių žudymas Hitleris ir Stalinas puikiai sutarė. Konclageriai buvo tuometinės nacistinės Vokietijos ir bolševikinės Sovietų Sąjungos sistemų dalis.

V.Juščenka prisiminė Aušvice kalėjusį savo tėvą

Viktoras Juščenka Krokuvos tarptautiniame forume holokausto aukoms atminti susitiko su savo tėvynainiu Maksu Privlijevu

Į Aušvicą atvykęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka prisiminė savo tėvo išgyvenimus šioje mirties stovykloje ir pavadino ją „šventa jam ir jo šeimai vieta“. Jis sakė apie nacių baisybes žinojęs nuo pat vaikystės - apie ten patirtą siaubą V. Juščenkai pasakojo jo tėvas, buvęs Aušvico kalinys. „Mano tėvas kariavo, sužeistas pateko į Aušvicą. Ant jo krūtinės ištatuiruoti skaičiai 11367. Aš čia lankausi ne pirmą kartą. Buvau Aušvice su savo vaikais, tikiuosi, kad lankysiuos čia dar daug kartų, dar ir su anūkais. Čia šventa man ir mano šeimai vieta. Čia kentėjo mano tėvas“, - kalbėjo V. Juščenka.

Rašytojas, poetas, visuomenės veikėjas

Rašytojo ir poeto Kazio Borutos 100-osioms gimimo metinėms

Grupė Kazio Borutos 100-ųjų gimimo metinių minėjimo dalyvių. Viduryje – rašytojo dukra Eglė Makariūnienė

Sausio 18 dieną Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, vos tilpo susirinkusieji į iškilaus lietuvių rašytojo ir poeto keturvėjininko, visuomenės veikėjo Kazio Borutos 100-ųjų gimimo metinių minėjimą. Jos vedėja, šio muziejaus direktorė rašytoja Aldona Ruseckaitė, įžanginiame žodyje pastebėjo, kad K.Boruta priklauso tai žymių rašytojų – beveik vienmečių – kartai, kurių šimtmečio jubiliejus pradėjome minėti dar pernai (pvz., Salomėjos Nėries).

Dž.Bušo politika remiasi laisvės siekiais

Mindaugas BUIKA

Prezidentas Džordžas Bušas patvirtino savo ištikimybę krikščioniškosioms nuostatoms EPA-ELTA nuotrauka

Prezidentas pabrėžia savo ryšį su Dievu

Pradėdamas savo antrąją ketverių metų kadenciją Jungtinių Valstijų prezidentas Džordžas Bušas patvirtino savo ištikimybę krikščioniškosioms nuostatoms, tuo sustiprindamas jį rinkusių amerikiečių tikinčiųjų viltis dėl vertybėmis grindžiamo visuomeninio gyvenimo kūrimo. Sausio 20 dieną vykusios inauguracijos išvakarėse publikuotame interviu Dž.Bušas vėl pripažino, kad neįsivaizduoja savęs prezidento pareigose be bendrystės su Dievu. „Aš neįsivaizduoju, kaip galėčiau būti prezidentu, bent jau iš manosios perspektyvos, ir neturėti ryšio su Viešpačiu, – kalbėjo jis susitikime su šalies sostinės dienraščio „The Washington Times“ leidėjais ir žurnalistais. Šio interviu ištraukos buvo publikuotas minėto laikraščio sausio 12 dienos numeryje.