Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Kinas
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Susitikimai
Švietimas
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Partizanų žygdarbiai išliks amžiams

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Suvažiavimo dalyviai

LLKS valdybos pirmininką Joną Čeponį (dešinėje) 80-mečio proga apdovanoja LLKS štabo viršininkas Vytautas Balsys

Praėjusį šeštadienį Kaune, Įgulos karininkų ramovėje, vyko devynių buvusių partizanų apygardų Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio karių, ryšininkų suvažiavimas.

Iš pradžių partizanai su savo apygardų vėliavomis žygiavo Kauno Laisvės alėja į Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią, kur buvo aukojamos šv. Mišios už visus žuvusius laisvės karius. Po šv. Mišių gražia rikiuote partizanai grįžo į Karininkų ramovę, kur pradėjo savo suvažiavimo darbotvarkę.

Ataskaitiniame pranešime LLKS valdybos pirmininkas, dimisijos kapitono, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius Jonas Čeponis sakė, kad „nors ir šerkšnu pasipuošusios mūsų galvos, netoks tvirtas žingsnis, bet tikiu, kad mūsų širdys karštos ir dvasia esame jauni. Mes, likę gyvi, dar daug turime padirbėti, kad krauju paženklinta laisvė būtų tvirta ir tikra“. Pasak J.Čeponio, visi dar daug esame skolingi tiems, kurie žuvo laisvi, laimėję kovą ne sau, bet už mus ir mums... „Šiandien tauta prarado norą kovoti už savo garbę, sąžinę, pagarbą žmogui, prarado pasiaukojimo dvasią ir patriotizmo prasmę. Jau penkiolika metų, kai Lietuva nepriklausoma, bet ar jaučiamės laisvi, ar neartėjame prie liepto galo? Ar išliks mūsų valstybė ir laisva tauta? Tarsi niekas nemato pavojaus, kaip televizijoje griaunama moralė, kaip rengiami šimtai komunistinio avangardo teisininkų ir teisėtvarkos darbuotojų, prižiūrimi penktosios kolonos įkurto instituto“. Kalbėdamas apie KGB rezervininkus, J.Čeponis sakė, kad jie buvo nuodugniai patikrinti ir patikimi karininkai. Kiekvienas buvo pakviestas ir davė sutikimą. Tai tikri būsimieji KGB tarnai. Laisvė gyventi – nėra laisvė vogti, žudyti, žeminti žmogiškumą, niekinti patriotizmą, be ko tauta praranda savo gyvybingumą, tvirtino J.Čeponis. Pagal galimybes statomi žuvusiems kovose atminimo paminklai, nes, mums išėjus į Amžinybę nebus kam priminti Laisvės kovų didvyrišką pasiaukojimą, kankinimų kančias, lagerius, pabrėžė pranešėjas. Kai Utenoje vyko paskutiniojo partizano A.Kraujelio-Siaubūno žūties 40-ies metų minėjimas, tame istoriniame renginyje dalyvavo tik vienas buvęs mokytojas (!), nors dalyvavo daug garbių sostinės ir savivaldybės svečių. Ar tai nerodo tikro švietimo sistemos veido ir jo vadovų „tautiškumo“? Gyvų partizanų teliko tik... 338 žmonės. „Mes, nors esame Vakarų – NATO – globojami, bet jei patys nebūsime pasirengę ginti save, savo šeimą, kiekvieną tėvynės pėdą, svetimi nepadės, pavėluos“, – pranešimo pabaigoje sakė J.Čeponis.

Šiltai buvusių partizanų suvažiavimo delegatų sutiktas kalbėjo Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis. Savo kalboje priminęs, kad Lietuvoje vyksta politinė kova už Europos lėšų įsisavinimą, stiprėja pasipriešinimas pažangiems procesams, prof. V.Landsbergis pritarė būsimam protestui prieš KGB rezervininkų dalyvavimą valstybės valdyme. Profesorius paminėjo faktą, jog jam dalyvaujant vienoje tarptautinėje konferencijoje teko sužinoti, kad net 1995 metais Estijos vyriausybė buvo nutarusi nekalbėti ir apie NATO.

Lietuva tuo tarpu nuosekliai siekė narystės NATO ir ES. Buvo sunku, bet tikslas pasiektas. Juk Rusija visaip trukdė, o Vakarai irgi svyravo. Europos Parlamente atstovavimas Lietuvai galėtų būti žymiai darnesnis. Prof. V.Landsbergis kvietė mūsų rezistentus laikyti „paraką“ sausai, nes būti akylesnies, sekti atidžiai politinę padėtį mūsų valstybės viduje būtina. Kova už mūsų valstybingumą vis dar tęsiasi, sakė Europos parlamento narys.

Tarp pasisakiusiųjų buvo ir partizanų karo kapelionas monsinjoras Alfonsas Svarinskas, palietęs pačius aktualiausius partizanų istorinės atminties klausimus: moralę, dorą. Juk visi kovotojai buvo katalikai, ėjo išpažinties, todėl jis kvietė visus nenuleisti rankų, nes kova dar nebaigta. Suvažiavimo delegatus sveikino Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Juozas Širvinskas, žymus žurnalistas tarptautininkas Vilius Bražėnas. Savo mintimis pasidalijo legendinis partizanas dim. mjr. Povilas Pečiulionis-Lakštingala ir kitų apygardų garbūs atstovai.

Suvažiavime buvo įteikti padėkos raštai didelei grupei partizanų, ryšininkų, nusipelniusių patriotine veikla Tėvynės labui. Daug sveikinimų žodžių susilaukė ir vėl naujai kadencijai išrinktas LLKS valdybos pirmininku dim. kpt. J.Čeponis savo garbingo 80-mečio proga.

Suvažiavimo delegatams ir naujai išrinktai valdybai koncertavo žymūs atlikėjai – solistai Nijolė Ambrazaitytė, Vincentas Kuprys su žmona pianiste Milita Diamandidi bei skaitovas, aktorius Tomas Vaisieta.

Suvažiavimo pabaigoje buvo garbingai išneštos partizanų apygardų vėliavos, sugiedotas Lietuvos himnas.

Kaunas

Autoriaus nuotraukos

© 2005 "XXI amžius"