Lietuviškos
spaudos draudimo gadynė
Kazimieras DOBKEVIČIUS
Lietuvoje rusinimo politikos ir lietuvių pasipriešinimo
jai kovos laikotarpis (1864-1904 metais) pažymėtas didžiuliu konfliktu
dėl lietuviško spausdinto žodžio lotyniškomis raidėmis. Lietuviai
griežtai atmetė spaudinius rusiškomis raidėmis, slaptai leido, gabeno
ir platino uždraustas lietuviškas knygas. Tai precendento Europoje
neturintis tautinės kultūros kovos laikotarpis, turėjęs didelę reikšmę
lietuvių tautos sąmonėjimui. Po 1863 metų sukilimo prieš caro valdžią
numalšinimo generalgubernatorius Muravjovas paskyrė komisiją lietuviškiems
spaudiniams rusiškomis raidėmis leisti.
|
Seinų
periodinė spauda 1904-1918 metais
Petras DUMBLIAUSKAS
Nors pernai šventėme didžiąją lietuvių tautos
šventę 100 metų nuo spaudos atgavimo, tačiau spaudoje galima buvo
pasigesti publikacijų apie Seinų periodinę spaudą. O juk šis lietuviškas
regionas irgi turi savo istoriją, todėl verta nors trumpam žvilgtelėti,
kaip kūrėsi spauda Dzūkijoje, panaikinus spaudos draudimą. Rusijos
imperijos valdžiai galutinai įsitikinus, kad ji veltui kovoja su
lietuvišku raštu lotyniškomis raidėmis, 1904 m. gegužės 7 d. caras
paskelbė lietuviškosios spaudos laisvę. Netrukus susiformavo trys
svarbūs spaudos leidybos centrai: Vilniuje, Kaune ir Seinuose. Kaip
galėjo staiga spaudos leidybos centras atsirasti Dzūkijoje, kur
praktiškai nebuvo jokių spaudos tradicijų, išskyrus XIX amžiuje
Druskininkuose lenkų kalba ėjusių laikraščių?
|