Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Kinas
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Susitikimai
Švietimas
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Vilniaus vadovai stokoja jautrumo žmonių religiniams jausmams

Vilniaus arkivyskupijos kurija išplatino pareiškimą, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl balandžio 28 dieną Vilniaus miesto tarybos kolegijos priimto sprendimo organizuoti nemokamus Tai-Či sveikatingumo mankštos užsiėmimus įvairiose Vilniaus vietose.

Pareiškime teigiama: „Pagirtinas Vilniaus savivaldybės vadovų noras paskatinti miesto gyventojus labiau rūpintis savo sveikata, sudaryti geresnes sąlygas mankštintis gryname ore. Tačiau sunkiai suprantama, kodėl siekiant minėtų tikslų buvo pasirinkta ne kokia nors gryna, įprasta fizinės sveikatos gerinimo metodika, sportinių žaidimų ar pratimų rūšis, o Lietuvoje mažai žinoma Tai-Či praktika.

Metams praėjus

Petras KATINAS

Gegužės 1-ąją paminėjome pirmąsias Lietuvos tapimo ES nare metines. Taigi prieš metus, kartu su kitomis pokomunistinių šalių naujokėmis Latvija, Lenkija, Estija, Čekija, Kipru, Malta, Slovėnija, Slovakija ir Vengrija, Lietuva tapo visateise ES nare. Galima priminti, jog kelias į Europą, kuris buvo užtvertas geležine uždanga penkis okupacijos dešimtmečius, atsidarė tik atgavus nepriklausomybę. Vyriausybė paraišką Lietuvai tapti Europos Sąjungos nare pateikė 1995 m. gruodžio 8 d., t.y. jau prieš dešimtį metų. Daugeliui tada atrodė, jog tai yra pernelyg ambicinga svajonė. Tačiau jau 2000 metų vasarį Lietuva pradėjo oficialias derybas dėl narystės ES. O 2002-ųjų gruodį ES viršūnių susitikime Danijos sostinėje Kopenhagoje gavome oficialų kvietimą prisijungti prie ES. Stojimo sutartis buvo pasirašyta 2003 m. balandžio 16 d., o dar po metų, 2004 m. gegužės 1 d., Lietuva oficialiai tapo ES nare.

Archeologai rado didikų Radvilų palaikus

Archeologai rado didikų Radvilų palaikus Eltos nuotrauka

Buvusios Dubingių evangelikų reformatų bažnyčios vietoje Vilniaus universiteto archeologai atrado nemenką vaidmenį Lietuvos istorijoje suvaidinusių didikų Radvilų giminės palaikus.

Atlikti kaukolių sugretinimai su turima ikonografija, istorinių duomenų ir kaulų ypatumų sutapimai leidžia teigti, kad tarp keliasdešimties palaidotų žmonių yra Mikalojaus Radvilos Juodojo, Elžbietos Šidloveckos-Radvilienės, Mikalojaus Radvilos Juodojo žmonos, Mikalojaus Radvilos Rudojo, Jonušo VI Radvilos palaikai.