Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Kinas
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Susitikimai
Švietimas
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Naujasis Popiežius ir Vokietijos katalikai

Mindaugas BUIKA

Popiežius laimina vokiečių vaikus

Vardas, įpareigojantis

skatinti taiką

Vokietijos valstybės ir Katalikų Bažnyčios vadovai džiugiai sutiko savo tėvynainio kardinolo Jozefo Ratcingerio išrinkimą naujuoju Popiežiumi, kuris pasivadino Benedikto XVI vardu. Savo sveikinimo pareiškime Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis šį išrinkimą apibūdino kaip „didžią valandą visai šaliai“ ir pridėjo, jog 78 metų Popiežius pažįsta „pasaulio Bažnyčią geriau nei bet kas kitas“ ir kad tikrai yra „vertas įpėdinis“ popiežiui Jonui Pauliui II. Bavarijos žemės, iš kurios kilęs Šventasis Tėvas, premjeras Edmundas Štoiberis taip pat teigė, kad balandžio 19-oji, kada buvo paskelbti konklavos rezultatai, yra „istorinė ir išskirtinė diena Bavarijai ir visai Vokietijai“.

Didžioji kelionė

Skirmantas VALIULIS

Vokiečių režisieriaus V.Šliondorfo filmas „Devintoji diena“ atrodo labai šiuolaikiškai, ypač kai kardinolas J.Ratcingeris tapo popiežiumi Benediktu XVI. Popiežių laikysena abiejų totalitarizmų – fašizmo ir komunizmo – atveju seniai kelia įvairių diskusijų

Šiemetis „Kino pavasaris“ Vilniuje buvo kupinas rūpesčių. Mat „Lietuvos“ kino teatrą rengiamasi uždaryti. Fotografas R.Danisevičius suskaičiavo, kad per penkiolika metų Vilniuje buvo uždaryta vienuolika kino teatrų, ir ta proga nutarė surengti fotoparodą. Tad kiną sostinėje tenka ginti visapusiškai: ir nuo amerikietiškų filmų konkurencijos, ir nuo valdininkų savivalės, ir nuo naujųjų oligarchų siauro, ekonominio požiūrio: kam kinas ir kino kultūra, jeigu galima iš kiekvieno kvadratinio metro išspausti dešimteriopai daugiau. Gynyba būdinga ir lietuviškam kinui: visą laiką trūksta pinigų, dėmesio, meilės.

Pergalės diena

(Lietuviškosios divizijos veterano požiūriu)

Ant sumušto priešo tanko

Suprantu, daugelis skaitytojų tuojau pasipiktins, kad aš – eilinis, o dar ir gerokai kontūzytas Antrojo pasaulinio karo veteranas, nuo pat jaunų dienų kovojęs Lietuviškosios divizijos gretose, drįstu vėl iš naujo nagrinėti visiems jau iki gyvo kaulo įgrisusią temą – ar vertėjo Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui atsisakyti vykti į Pergalės dienos minėjimą?

Apsakymus rašantis bibliotekininkas

Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Smilgių filialo vyr. bibliotekininkas Edvardas Vaičius

Lietuvoje tarp rašančiųjų prozą ar eiles vis atsiranda naujų pavardžių. Kai kurių prozininkų knygas skaityti susidaro eilės, tačiau poezija kelią į lietuvių širdis skinasi vis dėlto sunkiai. Su Panevėžio rajono Smilgių miestelio bibliotekininku Edvardu VAIČIUMI kalbėjomės apie šiuolaikinę literatūrą ir kaip ją priima skaitytojas. Bibliotekininkas ir pats mėgina rašyti apsakymus, todėl nuo jo kūrybos klausimų ir pradėjome pokalbį.

Kalbininkas, rašytojas, publicistas

Kalbininkas Jonas Šukys

Kalbininkas Jonas Šukys gimė 1935 m. kovo 25 d. Miežiškiuose (Panevėžio r.). 1942-1946 metais mokėsi Miežiškių pradžios mokykloje. Vėliau vienerius metus – dabartinėje Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje. 1949-aisiais baigė Miežiškių progimnaziją, 1953 metais – Panevėžio pedagoginę mokyklą. 1957-aisiais baigė tuometinį Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą ir tapo lituanistu. Baigęs studijas dirbo Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institute, baigė jo aspirantūrą, o 1967 metais apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją tema „Pontininkų ir vakarinių puntininkų tarmių sintaksės ypatybės“. Darbavosi Lietuvos valstybiniame televizijos ir radijo komitete, Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete, „Mūsų žodžio“ redakcijoje, Pedagogikos mokslinio tyrimo institute, Lietuvos pedagogų kvalifikacijos institute, vadovavo Pedagogų kalbos kultūros kvalifikacijos komisijai. Nuo 1994 metų kalbininkas kartu buvo ir Vilniaus pedagoginio universiteto docentas, dėstydamas kurį laiką ėjo Lietuvių kalbos katedros vedėjo pareigas.

Durys į uždraustą kambarį

Vytautas Bložė ir Nijolė Miliauskaitė prie Nemuno apie 1999 metus Nuotrauka iš Benitos Miliauskaitės archyvo

„Giliai giliai manyje, kažkur pačiame mano esybės dugne, yra kažkas, kas visados budi ir viską stebi, viską atsimena, viską žino. Renka po kruopelytę įspūdžius, vaizdus, garsus ir spalvas, krauna tamsiame lobyne ir palieka ten fermentuotis, keistis, transformuotis. Prireikus – atneša kartais ir į eilėraštį. Nesikišu į tai, tiesiog esu“, – 1999 metais, prieš savo ankstyvą išėjimą į Amžinybę, rašė žinoma poetė Nijolė Miliauskaitė, tarsi nusakydama savo pašaukimo ir kūrybos tikrąją esmę. Ji buvo budinti moteris su gėlėta suknele ir lauko gėlėmis rankose.

Liucija

Eglė Perednytė

Liucija Zorubaitė

Aš norėjau tylėti.

Visą laiką norėjau tylėti.

Kalbėjo jinai.

Aš jaučiau jos tikrumą –

nemeluotą, nesuvaidintą.

Aš dėkinga už tai.

Atsigavo širdis.

Liucija.

Liucija Zorubaitė.

Lėlių teatro aktorė.

„Kodėl prie vieno žmogaus traukia, siela pailsi, o kitas tave sujaukia, išdrasko? Būna žmonių, su kuriais norisi susėsti ir išgerti arbatos – gali net nekalbėti – nuo jų dvelkia ramybė ir pastovumas.

Aš gyvenime nekenčiu vaidybos – tik ant scenos, jeigu pavyksta. Viską gyvenime reikia daryti švariai. Bet, deja, deja, taip nėra…

Senoji vaistininkystė

Knygos „Senoji vaistininkystė. Rašytinės trejos devynerios“ autorius Tauras Mekas

Pasaulis – tai didelė vaistinė, o Aukščiausiasis – vyriausiasis vaistininkas.

                   Paracelsas

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje pristatyta Tauro Antano Meko knyga „Senoji vaistininkystė. Rašytinės trejos devynerios“. Knygą išleido uždaroji dizaino ir leidybos AB „Kopa“. Autorius apžvelgia vaistininkystės istorijos vingius, samprotaudamas apie vaistinę, vaistininką ir vaistą. Prisimena visuomenės užmirštus globėjus ir vaistininkystės ženklų prasmę, savitai interpretuoja reklamą ir konkurencijos apraiškas per šimtmečių tėkmę, apibendrina istorijos žinias apie signatūras (receptų nuorašus), pamirštus ir liaudies padavimais apipintus vaistus.

Sriubos teatre pasotinama ir siela,
ir skrandis

Pagrindinį Pulkininkienės vaidmenį šmaikščioje premjeroje „Svečiuose pas pulkininko našlę“ atlieka aktorė Milė Šablauskaitė Aliaus Koroliovo (ELTA) nuotrauka

Kauno valstybinis dramos teatras ketvirtadienį per pietus pirmą kartą pakvietė žiūrovus į Sriubos teatrą. Pirmo aukšto fojė prie staliukų susėdę pusšimtis žmonių gardžiavosi sriuba bei valandos trukmės šmaikščia premjera „Svečiuose pas pulkininko našlę“, kuri buvo rodoma greta sėdinčių žiūrovų.

Kauno dramos teatre startuojanti nauja rubrika – Sriubos teatras – tai pietų metu rodomas spektaklis, kurio metu žiūrovai vaišinami sriuba. Teatras siūlo žmonėms per pietų pertrauką praturtėti dvasiškai ir kartu užkąsti. Tokią teatro formą kauniečiai nusižiūrėjo iš užsieniečių.

Knyga apie laisvės kovas

Knygos „Dejavo žemė ir žmonės“ sudarytojas Balys Juodzevičius (pirmas iš dešinės) su pokario metų įvykių dalyviais Gediminu Pusliu, Jonu Abukausku, Jonu Kairiu, Eugenija Kazliene ir Jane Jazgevičiene

Utenos kraštotyros muziejuje visuomenei pristatyta Balio Juodzevičiaus parengta Utenos apylinkių partizanų ir rėmėjų atsiminimų knyga „Dejavo žemė ir žmonės“. Šį leidinį Utenos kraštotyros muziejaus lėšomis nedideliu 300 egzempliorių tiražu išleido UAB „Utenos spaustuvė“.

Utenos kraštotyros muziejuje sukaupta ir saugoma daug partizaninės kovos eksponatų, partizanų, jų ryšininkų ir rėmėjų atsiminimų, archyvinės medžiagos apie to meto įvykius. Laikas bėga ir nusineša žmonių gyvenimus, užmaršties dulkėmis padengia įvykius ir istorinius faktus, todėl labai svarbu išsaugoti autentiškus atsiminimus ir eksponatus.

Metų bibliotekininkas – P. Zurlys

Metų bibliotekininku išrinktas Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius Petras Zurlys Gedimino Žilinsko (ELTA) nuotrauka

Geriausiu 2004 metų bibliotekininku tapo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius, buvęs Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkas Petras Zurlys.

Metų bibliotekininkas pagerbtas Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Didžiojoje skaitykloje. Kartu įteiktos ir paskatinamosios bei specialiosios premijos nusipelniusiems Lietuvos bibliotekininkams.

Tautodailininkai garsėja darbštumu

Rūta JONUŠKIENĖ

Lietuvos tautodailės sąjungos Vilniaus bendrijos pirmininkė Roma Kraujalienė padėkos raštu apdovanoja šalyje žinomą kryždirbį Praną Kaziūną

Kiek spalvų ir atspalvių yra žmogaus širdyje, mintyse, akyse? Kiek žydėjimo ir tylaus susimąstymo? Kiek fantazijos, kuri gali virsti mažute staigmena ar džiaugsmo kibirkštėle, šildančia šalia esančius? Kuriantis Žmogus yra stebuklas, dovanojantis stebuklus kitiems. Tuo gali įsitikinti kiekvienas, užsukęs į Utenos kraštotyros muziejų, kur vyksta tradicinė Utenos rajono tautodailės paroda, žydinti visomis pavasario ir atbundančios žemės spalvomis.

Liturginis drabužis – ženklas žmonėms

Ramunė Gutauskaitė- Žutautienė prie liturginių drabužių

Birštono sakraliniame muziejuje iki gegužės 14 dienos veiks Ramunės Gutauskaitės-Žutautienės liturginių drabužių paroda.

R. Gutauskaitė- Žutautienė gimusi Vilniuje, vaikystę praleido Utenos rajone, vaizdingose Vidingsto ežero apylinkėse. Siuvinėjimo pradmenų 1986-1988 metais mokėsi Kauno meno verslų mokykloje. 1993 metais baigė Vilniaus dailės akademiją, tekstilės specialybę. Nuo 1990 metų kuria vėliavas bendrijoms, muzikos ansambliams, mokykloms, universitetams, Lietuvos kariuomenei. Nuo 1994 metų pradėjo kurti liturginius drabužius. Parodose dalyvauja nuo 1995 metų, Dailininkų sąjungos narė – nuo 1999 metų.

„Anima“ nori gyvuoti

Benjaminas ŽULYS

„Anima“ pagrindinės mokyklos pedagogai ir profsąjunginės organizacijos „Sandrauga“ atstovai pikete prie Kauno miesto savivaldybės

Protesto akcija

Prie Kauno miesto savivaldybės praėjusią savaitę protrestuoti prieš Kauno valdžios sprendimus susirinko pagrindinės mokyklos „Anima“ pedagogai, taip pat Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“, kurios nare yra ši mokykla, vadovai. Tai buvo ne pirmoji protesto akcija prieš „Anima“ uždarymą, jos prijungimą prie kitos mokyklos. Sprendimą reorganizuoti mokyklą kovo 3 dieną priėmė miesto taryba.

„Šilo“ pradinėje mokykloje – katalikiška aplinka

Kauno „Šilo“ pradinės mokyklos mokytojai susitikime su Kovo 11- osios Akto signataru Algirdu Patacku (viduryje)

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrojoje programoje rašoma : „Laikantis nuostatos, kad Lietuvos mokyklos mokymo turinį turi sudaryti tautinė kultūra, mes turime atsigręžti į etninę kultūrą – svarbią, neatskiriamą visos tautos kultūros dalį“.

Įsikūrusi vaizdingame Kauno kampelyje šalia Panemunės šilo, „Šilo“ pradinė mokykla pirmą kartą duris atvėrė 1993 metais. Direktorė Birutė Kazlauskienė apie mokyklą papasakojo, kad ugdytiniams teikia pradinį išsilavinimą ir ankstyvąjį anglų kalbos mokymą.

Partizanų žygdarbiai išliks amžiams

Kazimieras DOBKEVIČIUS

LLKS valdybos pirmininką Joną Čeponį (dešinėje) 80-mečio proga apdovanoja LLKS štabo viršininkas Vytautas Balsys

Praėjusį šeštadienį Kaune, Įgulos karininkų ramovėje, vyko devynių buvusių partizanų apygardų Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio karių, ryšininkų suvažiavimas.

Iš pradžių partizanai su savo apygardų vėliavomis žygiavo Kauno Laisvės alėja į Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią, kur buvo aukojamos šv. Mišios už visus žuvusius laisvės karius. Po šv. Mišių gražia rikiuote partizanai grįžo į Karininkų ramovę, kur pradėjo savo suvažiavimo darbotvarkę.

Metams praėjus

Petras KATINAS

Gegužės 1-ąją paminėjome pirmąsias Lietuvos tapimo ES nare metines. Taigi prieš metus, kartu su kitomis pokomunistinių šalių naujokėmis Latvija, Lenkija, Estija, Čekija, Kipru, Malta, Slovėnija, Slovakija ir Vengrija, Lietuva tapo visateise ES nare. Galima priminti, jog kelias į Europą, kuris buvo užtvertas geležine uždanga penkis okupacijos dešimtmečius, atsidarė tik atgavus nepriklausomybę. Vyriausybė paraišką Lietuvai tapti Europos Sąjungos nare pateikė 1995 m. gruodžio 8 d., t.y. jau prieš dešimtį metų. Daugeliui tada atrodė, jog tai yra pernelyg ambicinga svajonė. Tačiau jau 2000 metų vasarį Lietuva pradėjo oficialias derybas dėl narystės ES. O 2002-ųjų gruodį ES viršūnių susitikime Danijos sostinėje Kopenhagoje gavome oficialų kvietimą prisijungti prie ES. Stojimo sutartis buvo pasirašyta 2003 m. balandžio 16 d., o dar po metų, 2004 m. gegužės 1 d., Lietuva oficialiai tapo ES nare.