Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Kinas
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Susitikimai
Švietimas
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Liucija

Eglė Perednytė

Liucija Zorubaitė

Aš norėjau tylėti.

Visą laiką norėjau tylėti.

Kalbėjo jinai.

Aš jaučiau jos tikrumą –

nemeluotą, nesuvaidintą.

Aš dėkinga už tai.

Atsigavo širdis.

Liucija.

Liucija Zorubaitė.

Lėlių teatro aktorė.

„Kodėl prie vieno žmogaus traukia, siela pailsi, o kitas tave sujaukia, išdrasko? Būna žmonių, su kuriais norisi susėsti ir išgerti arbatos – gali net nekalbėti – nuo jų dvelkia ramybė ir pastovumas.

Aš gyvenime nekenčiu vaidybos – tik ant scenos, jeigu pavyksta. Viską gyvenime reikia daryti švariai. Bet, deja, deja, taip nėra…

Senoji vaistininkystė

Knygos „Senoji vaistininkystė. Rašytinės trejos devynerios“ autorius Tauras Mekas

Pasaulis – tai didelė vaistinė, o Aukščiausiasis – vyriausiasis vaistininkas.

                   Paracelsas

Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje pristatyta Tauro Antano Meko knyga „Senoji vaistininkystė. Rašytinės trejos devynerios“. Knygą išleido uždaroji dizaino ir leidybos AB „Kopa“. Autorius apžvelgia vaistininkystės istorijos vingius, samprotaudamas apie vaistinę, vaistininką ir vaistą. Prisimena visuomenės užmirštus globėjus ir vaistininkystės ženklų prasmę, savitai interpretuoja reklamą ir konkurencijos apraiškas per šimtmečių tėkmę, apibendrina istorijos žinias apie signatūras (receptų nuorašus), pamirštus ir liaudies padavimais apipintus vaistus.

Metų bibliotekininkas – P. Zurlys

Metų bibliotekininku išrinktas Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius Petras Zurlys Gedimino Žilinsko (ELTA) nuotrauka

Geriausiu 2004 metų bibliotekininku tapo Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos direktorius, buvęs Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkas Petras Zurlys.

Metų bibliotekininkas pagerbtas Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Didžiojoje skaitykloje. Kartu įteiktos ir paskatinamosios bei specialiosios premijos nusipelniusiems Lietuvos bibliotekininkams.

Durys į uždraustą kambarį

Vytautas Bložė ir Nijolė Miliauskaitė prie Nemuno apie 1999 metus Nuotrauka iš Benitos Miliauskaitės archyvo

„Giliai giliai manyje, kažkur pačiame mano esybės dugne, yra kažkas, kas visados budi ir viską stebi, viską atsimena, viską žino. Renka po kruopelytę įspūdžius, vaizdus, garsus ir spalvas, krauna tamsiame lobyne ir palieka ten fermentuotis, keistis, transformuotis. Prireikus – atneša kartais ir į eilėraštį. Nesikišu į tai, tiesiog esu“, – 1999 metais, prieš savo ankstyvą išėjimą į Amžinybę, rašė žinoma poetė Nijolė Miliauskaitė, tarsi nusakydama savo pašaukimo ir kūrybos tikrąją esmę. Ji buvo budinti moteris su gėlėta suknele ir lauko gėlėmis rankose.

Knyga apie laisvės kovas

Knygos „Dejavo žemė ir žmonės“ sudarytojas Balys Juodzevičius (pirmas iš dešinės) su pokario metų įvykių dalyviais Gediminu Pusliu, Jonu Abukausku, Jonu Kairiu, Eugenija Kazliene ir Jane Jazgevičiene

Utenos kraštotyros muziejuje visuomenei pristatyta Balio Juodzevičiaus parengta Utenos apylinkių partizanų ir rėmėjų atsiminimų knyga „Dejavo žemė ir žmonės“. Šį leidinį Utenos kraštotyros muziejaus lėšomis nedideliu 300 egzempliorių tiražu išleido UAB „Utenos spaustuvė“.

Utenos kraštotyros muziejuje sukaupta ir saugoma daug partizaninės kovos eksponatų, partizanų, jų ryšininkų ir rėmėjų atsiminimų, archyvinės medžiagos apie to meto įvykius. Laikas bėga ir nusineša žmonių gyvenimus, užmaršties dulkėmis padengia įvykius ir istorinius faktus, todėl labai svarbu išsaugoti autentiškus atsiminimus ir eksponatus.

Sriubos teatre pasotinama ir siela,
ir skrandis

Pagrindinį Pulkininkienės vaidmenį šmaikščioje premjeroje „Svečiuose pas pulkininko našlę“ atlieka aktorė Milė Šablauskaitė Aliaus Koroliovo (ELTA) nuotrauka

Kauno valstybinis dramos teatras ketvirtadienį per pietus pirmą kartą pakvietė žiūrovus į Sriubos teatrą. Pirmo aukšto fojė prie staliukų susėdę pusšimtis žmonių gardžiavosi sriuba bei valandos trukmės šmaikščia premjera „Svečiuose pas pulkininko našlę“, kuri buvo rodoma greta sėdinčių žiūrovų.

Kauno dramos teatre startuojanti nauja rubrika – Sriubos teatras – tai pietų metu rodomas spektaklis, kurio metu žiūrovai vaišinami sriuba. Teatras siūlo žmonėms per pietų pertrauką praturtėti dvasiškai ir kartu užkąsti. Tokią teatro formą kauniečiai nusižiūrėjo iš užsieniečių.