Senoji vaistininkystė
|
Knygos Senoji vaistininkystė.
Rašytinės trejos devynerios
autorius Tauras Mekas
|
Pasaulis tai didelė vaistinė, o Aukščiausiasis
vyriausiasis vaistininkas.
Paracelsas
Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje pristatyta Tauro Antano Meko knyga Senoji vaistininkystė. Rašytinės trejos devynerios. Knygą išleido uždaroji dizaino ir leidybos AB Kopa. Autorius apžvelgia vaistininkystės istorijos vingius, samprotaudamas apie vaistinę, vaistininką ir vaistą. Prisimena visuomenės užmirštus globėjus ir vaistininkystės ženklų prasmę, savitai interpretuoja reklamą ir konkurencijos apraiškas per šimtmečių tėkmę, apibendrina istorijos žinias apie signatūras (receptų nuorašus), pamirštus ir liaudies padavimais apipintus vaistus.
T.A.Mekas Kauno medicinos institute (dabar universitetas) įgijo provizoriaus specialybę. Šiuo metu yra Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktorius, biomedicinos mokslų daktaras, Kauno medicinos universiteto lektorius, 65 spausdintų darbų autorius.
Viskas turi savo priežastį. Jei nebūtų priežasčių, nebūtų ir pasekmių, gausiai į knygos pristatymą susirinkusiai auditorijai sakė T.A.Mekas, dėkojo ir minėjo tuos, kuriems iš tiesų, jo žodžiais tariant, jaučiasi skolingas. Pirmiausia savo mokytojams. Alfonsas Kaikaris įdiegė tam tikrą vertybių matą. Džiugu, kad šį supratimą turi kelios farmacininkų kartos, sakė T.A.Mekas. Rašydamas knygą, autorius rėmėsi A.Kaikario atsiminimais. Profesorius Aleksandras Vileišis saugojo ir gelbėjo knygą nuo galimų klaidų bei netikslumų. Dėkojo profesoriui Antanui Gendroliui, pirmajam perskaičiusiam knygos rankraštį ir parašiusiam įžangą.
Kitas mano mokytojas yra Kauno medicinos universitetas. Jei jo nebūtų nebūtų ir šios knygos. Universitetas tuo ir skiriasi nuo amatų mokyklos, kad turi humanitarinę dvasią. Jei perskaičius knygą pasirodys, kad tą dvasią knygos puslapiuose pavyko išsaugoti Kauno medicinos universiteto nuopelnas.
Autorius pristatė knygos kaltininką, atsakingą už jos pasirodymą, t. y. krikštatėvį, provizorių Virmantą Dziegorių. Visiems susirinkusiems patarė su šiuo žmogum bendrauti atsargiai. Jei jam prasitarsite apie ką nors nesitikėkite, kad užmirš. Tai ir teks padaryti, sakė T.A.Mekas apie provizorių V.Dziegorių, kuriam pirmajam užsiminė apie galimybę rašyti knygą. Šis neleido minčiai išblėsti.
Knygos redaktorė Rima Kubiliūtė sakė su kolegomis svarsčiusi knygos žanrą. Artimiausias apibūdinimas mokslo populiarinimo leidinys. Nors tai nėra visiškai tikslu. Iš tiesų tai istorija, apipinta autoriaus pasvarstymais, vertinimais, apibendrinimais. Netradiciška, labai rimta tema vaistininkystė gvildenama ne moksline, bet grožine kalba, labai savitu stiliumi, net su švelnia ironija, kas teikia knygai grakštumo. Pasak redaktorės R.Kubiliūtės, tai knyga ne tik apie vaistininkystės istoriją, bet ir apie kilnios profesijos žmones, vertybes, puoselėtas įvairiais istorijos tarpsniais. Redaktorė garantavo, kad skaitant knygą lydės gera nuotaika, susimąstymas ir, žinoma, įgyjamos žinios.
Ši knyga nėra mokslinis veikalas. Tai vaistininkystės praeities paveikslėliai. Tų paveikslėlių yra trejos devynerios, kiek lietuviškoje vaistininkystėje ir turi būti. Vaistininkystės istorijoje siautėję vėjai nebūtinai sutampa su šioje knygoje esančiais vertinimais. Vaistinėje, kaip ir už jos durų, per amžius vyksta šviesos ir tamsos pradų kova, savo knygos įžanginiame žodyje rašo T.A.Mekas. Knygos iliustracijose atspindėti tik Lietuvoje išsaugoti vaistininkystės istorijai svarbūs daiktai ir vaizdai. Jie, gal ir nebūdami tokie seni ir prašmatnūs, kokius galime aptikti pasaulio vaistininkystės istorijos knygose, yra savi ir, būtent dėl to, mieli bei artimi.
Jei žmogus myli tai, ką daro, visuomet pavyksta, pridūrė kalbėdamas apie fotografijų autorių istoriką Rolandą Minevičių. Dėkojo dizainerei Vilijai Zabarskienei, rėmėjams kompanijai Jamieson.
Knygos turinys sudarytas lietuviško vaisto Trejų devynerių principu: trys dalys po devynis skyrelius. Autoriaus teigimu, knyga skirta visiems, vaistinę pripažįstantiems ypatinga vieta.
Džiuljeta KULVIETIENĖ
Kaunas
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka
© 2005 "XXI amžius"
|