|
Dėl žmogaus ir žmogui?
Priminčiau, jog Seimo rinkimų kampanijos savo reklaminėje medžiagoje raginome, kad politika turi būti švari, kad politikai privalo atsigręžti į paprastą žmogų. Naujojo Seimo priesaikos dieną Prezidentas išsakė panašias nuostatas, vėliau viešose kalbose nuolat pabrėždamas moralios politikos būtinybę. Akivaizdu, kad žmogui sąžiningai tarnaujančios politikos poreikis kyla dėl teisingumo stokos, stiprėjančio nesaugumo ir gyvenimo neužtikrintumo, nes valstybės politikoje imamasi tvarkytis kaip nuosavame biznelyje, svarbiausia čia kokia nors nauda savo partijai, savo bičiuliams, rėmėjams, sau... Regime nesibaigiančias kautynes valdžios olimpe ne dėl žmogaus, o dėl didesnės savo riekės. Net opozicijos lyderiui rūpi didesnis kabinetas ar patarėjo etatas mat nepatogu sutikti užsienio svečius mažame Seimo kambarėlyje. Gražiai ir taikliai keisčiausius politikos reiškinius ironizavo mūsų jaunieji krikdemai sniego besmegenių akcijoje prie Seimo rūmų: besmegenizmas šiandien tampa ne tik metafora, bet ir tikrove jis žymi politiką be kilnios tarnystės tikslų...
Seimo dauguma ir jos Vyriausybė kartais elgiasi mažų mažiausiai nesuprantamai, aiškiai pamindama socialdemokratiškas vertybes ir principus, kitaip sunku paaiškinti, kodėl daugumos ketveriukė niekaip nedrįsta įvesti progresyvinių mokesčių, nors ypač socdemai nuolat pabrėžia jų būtinybę. Akivaizdu, kad už jų nugaros alsuoja stambusis kapitalas, rinkimų kampanijų dosnusis rėmėjas. Žadėdami visiems vienodu nuošimčiu mažinti gyventojų pajamų mokestį, valdantieji toliau sėkmingai didina visuomenės turtinę diferenciaciją, nemažina skurdo, nesirūpina bent baziniu teisingesniu gyventojų ekonominiu aprūpinimu ir aiškių kompensacinių priemonių taikymu mažiau uždirbantiems ir patiems vargingiausiems savo rinkėjams. O vienoje radijo laidoje socialliberalų frakcijos seniūnas porino, kad progresyvinių mokesčių Europoje jau atsisakoma, kad tai atgyvena. Žinoma, sukurkite tokias sąlygas mūsų žmonių gerovei, tokiems mūsų atlyginimams kaip Europoje, kad galėtume oriai gyventi, tada ir mums nereikės jokių kompensacinių priemonių. Sukurkite tokią gerovės valstybę, kad ne tik Seimo narys darbo metu skristų į Italiją slidinėti ar kokiame prabangiame paplūdimyje nugulti, bet ir mūsų pensininkai, statybininkai, valytojos, medikai, mokytojai ir kiti išgalėtų nors atostogų metu pasilepinti kad ir Lietuvos kokiame kurorte. Vis dažniau nuskamba filosofų mintis, kad Europoje dėl totalaus liberalizmo dominavimo kuriama ne visuotinės gerovės ar solidari, pilietinė, o rizikos visuomenė, kai visose srityse imami taikyti rinkos principai, stiprinantys konkurenciją ir žmonių nesaugumą, sudarantys sąlygas stipriesiems visuomenės nariams ir verslo bei interesų grupėms diktuoti. Tokius ir dar grėsmingesnius reiškinius matydamas Lietuvoje, liūdnai galvoji, kad šiandieninei valdžiai nerūpi žmogus ir teisingumas. Gražiai yra rašęs prof. M.Spiekeris: Krikščionių tikėjimas saugo žmogų, dirbantį aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą (pavyzdžiui, gydytojo, mokslininko, mokytojo, politiko), nuo tuščios garbės ir išpuikimo. Jis moko žmogų, kad elito funkcija plauti kitiems kojas. Gebėti nusižeminti, susilyginti su kitu ar daug tokio politikų elgesio šiandien matome? O už langų lėtai besiiriantis pavasaris, o širdyje dar Velykų aidai. Tegu jų nuotaika ir dvasia palaiko mūsų stiprybę.
Valentinas STUNDYS,
LKD pirmininkas
© 2005 "XXI amžius"
|