Atnaujintas 2005 gegužės 4 d.
Nr.34
(1335)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Kalbininkas, rašytojas, publicistas

Kalbininkas Jonas Šukys

Kalbininkas Jonas Šukys gimė 1935 m. kovo 25 d. Miežiškiuose (Panevėžio r.). 1942-1946 metais mokėsi Miežiškių pradžios mokykloje. Vėliau vienerius metus – dabartinėje Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijoje. 1949-aisiais baigė Miežiškių progimnaziją, 1953 metais – Panevėžio pedagoginę mokyklą. 1957-aisiais baigė tuometinį Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą ir tapo lituanistu. Baigęs studijas dirbo Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institute, baigė jo aspirantūrą, o 1967 metais apgynė filologijos mokslų kandidato disertaciją tema „Pontininkų ir vakarinių puntininkų tarmių sintaksės ypatybės“. Darbavosi Lietuvos valstybiniame televizijos ir radijo komitete, Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete, „Mūsų žodžio“ redakcijoje, Pedagogikos mokslinio tyrimo institute, Lietuvos pedagogų kvalifikacijos institute, vadovavo Pedagogų kalbos kultūros kvalifikacijos komisijai. Nuo 1994 metų kalbininkas kartu buvo ir Vilniaus pedagoginio universiteto docentas, dėstydamas kurį laiką ėjo Lietuvių kalbos katedros vedėjo pareigas.

Dar būdamas studentas publikavo pirmuosius apsakymus vaikų žurnale „Genys“. Išleido keletą grožinės prozos knygelių, kurių bene žinomiausia yra vaikų su dėmesiu skaitoma „Apie vaikučius – baltus žirnučius“. Kalbininkas parašė ir plačiai naudojamą beletrizuotą pažintinę knygą „Gramatikos šalyje“, mokslo populiarinimo knygą „Kalbos margumynai“, vadovėlių, mokymo priemonių.

Mokslinę veiklą J.Šukys pradėjo kaip dialektologas. Ištyrė keliolika tarmių punktų „Lietuvių kalbos atlasui“, pateikė medžiagos chrestomatijai „Lietuvių kalbos tarmės“, straipsnių moksliniuose leidiniuose dialektologijos klausimais. Dėstydamas universitetuose gilinosi į kalbos kultūrą, vėliau parašė keletą knygų, kurios kalbos klausimais padeda mokytojams, politikams, kitų sričių specialistams. Ir šiandien kalbininkas bendradarbiauja moksliniuose, kultūriniuose leidiniuose, talkina Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriui (įkurtas 1988 m.), konsultuoja rašant knygas, ypač kalbos, kraštotyros temomis. J.Šukys daugiausia gilinosi ir į sintaksę, išleido keletą knygų apie linksnių ir prielinksnių vartojimą. 1998 metais pasirodė didelė monografija „Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos“. Už šį unikalų darbą jam buvo įteikta kalbinė Petro Būtėno premija.

2003-iaisiais kartu su kraštiečiu Vladislovu Marciuška ir kitais autoriais parengė knygą apie gimtąsias apylinkes „Miežiškiai“. Šią knygą jis praturtino šiais tekstais: „Miežiškių tarmė“, „Miežiškių vardas“, „Miežiškių krašto kaimų pavadinimai“, „Miežiškėnų pavardės“, „Pirmieji Miežiškių paminėjimai; senieji archeologiniai radiniai“.

Nors J.Šukys kaip mokslininkas, kalbininkas subrendo ir išaugo sostinėje, bet savo gimtinės niekuomet nepamiršo, dalyvaudavo kraštiečių susibėgimuose. Jis atsidėjęs tyrė gimtojo miestelio ir apylinkių tarmę, iš Miežiškių krašto užrašė apie 15 tūkstančių žodžių, kurių nemaža dalis pateko į daugiatomį „Lietuvių kalbos žodyną“.

Miežiškėnai miestelio kultūros centre kraštiečio kalbininko J.Šukio 70 metų jubiliejaus minėjimą – susitikimą suorganizavo kovo 18-ąją. Jo sveikinti atvyko Panevėžio rajono švietimo skyriaus inspektorė Birutė Goberienė, Maironiečių draugijos ir Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkas, ilgametis Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos direktorius Eugenijus Urbonas su žmona lituaniste Dainora, Miežiškių seniūnas Juozapas Bartulis, miestelio pagrindinės mokyklos direktorius Rimantas Gailiūnas su lituaniste Regina Daraškevičiene, bibliotekininkė Violeta Karklytė, Miežiškių bendruomenės ir kultūros centro atstovai. J.Šukys tąsyk apsilankė miestelio bibliotekoje, padovanojo savo parašytų knygų. Kultūros centre renginio metu linksmai šokta, dainuota, prisiminta praeitis. Svečias kraštiečiams pasakojo apie savo mokymąsi Miežiškiuose, pristatė per trejetą metų parašytas knygas ir padovanojo du savo kūrybos eilėraščius, skirtus gimtiesiems Miežiškiams, tikėdamasis, kad jiems bus parašyta muzika.

Justas JASĖNAS

Onos Pajėdaitės nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija