Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Parodos
Pasaulis
Pozicija
Poezija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Kūrėjui – atminimo lenta

Bronius VERTELKA

Juozapo Čerkeso-Besparnio eiles skaito J.Miltinio dramos teatro aktorius Petras Kežys

Renginio vedėja – Karsakiškio A.Strazdelio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Elena Klingienė

Per Juozapines Bernotų kaime greta Panevėžio–Kupiškio kelio, ant Juozapo Čerkeso-Besparnio gimtosios trobos sienos, buvo atidengta atminimo lenta. Taip įamžintas šio rašytojo, poeto, Lietuvos savanorio, gydytojo, advokato, istoriko atminimas.

Neišgąsdino žvarbus vėjas

Pasitaikė saulėta, bet nešilta diena. Pūtė žvarbokas vėjas. Tačiau tai neišgąsdino norinčiųjų atvykti į renginį, kurį organizavo Panevėžio kraštiečių klubas „Tėviškė“ ir Karsakiškio A.Strazdelio pagrindinė mokykla. Rinkosi čia pėsti ir važiuoti, vienas atmynė dviračiu iš Panevėžio. Pagerbti Lietuvos savanorio atminimo atvažiavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės atstovai. Karsakiškio A.Strazdelio pagrindinės mokyklos moksleiviai skaitė J.Čerkeso-Besparnio kūrybą. Su jo poetiniu palikimu supažindino Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Petras Kežys. Taip pat jis perskaitė panevėžietės poetės Elvyros Pažemeckaitės eilėraštį, skirtą J.Čerkesui-Besparniui. Tą sekmadienio pusiaudienį skambėjo akordeono muzika, susirinkusieji traukė dainas.

Eiliuoto kūrinio apie Karsakiškį autorius

Renginį vedusi Karsakiškio A.Strazdelio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Elena Klingienė supažindino su J.Čerkeso-Besparnio gyvenimu ir kūryba. Tai buvo uždaro būdo, bet sunkaus gyvenimo užgrūdintas žmogus. Jis labai gerbė savo tėviškę, savo kraštą. Pasivaikščioti po gimtuosius Bernotus išeidavo vilkėdamas drobinį kostiumą, skrybėlėtas.

Nuo 1902 metų Juozapas pradėjo spausdinti savo žinutes, korespondencijas, publicistinius straipsnius, eilėraščius, feljetonus lietuviškuose laikraščiuose. Jo rašiniai pasirodydavo „Žemėje“, „Lietuviškame laikraštyje“, „Vilniaus žiniose“, „Vienybėje“, „Lietuvos ūkininke“, kituose periodiniuose leidiniuose. 1910 metais išėjo J. Čerkeso-Besparnio pirmoji eilėraščių knygelė „Birbynė“, kitais metais – antroji knyga „Vamzdys“. Jis yra eiliuotai aprašęs Karsakiškį. Tai bene vienintelis eilėraštis, skirtas šiam miesteliui. Iš Bernotų kilusio kūrėjo pavardė įtraukta į enciklopedijas, ji yra Lietuvos rašytojų sąvade.

Savo sodybą vadino Pragiedruliais

Pirkęs žemės iš Ericho Kaizerlingo, J.Čerkesas-Besparnis Panevėžyje pasistatė modernų raudonų plytų namą. Sodybą pavadino Pragiedruliais. Ji buvo žinoma kaip malonių vakarų vieta. Čia rinkdavosi miesto inteligentai, skambėdavo pianino garsai, buvo skaitoma lietuvių, lenkų, rusų poezija. Smagiai čia buvo švenčiamos Juozinės. Prie sodybos augo didelis sodas.

Renginyje dalyvavusiam Panevėžio J.Balčikonio gimnazijos muziejaus vadovui Vytautui Baliūnui teko matyti laišką, 1926 metais „Ūkininko patarėjo“ atsiųstą J.Čerkesui-Besparniui. Ant voko užrašyta: ponui Čerkesui, Pragiedrulių ferma, Panevėžys. Tokiu adresu jam rašė laiškus ir literatūros klasikas Antanas Vienuolis. 1949 metais J.Čerkeso-Besparnio sodyba buvo nacionalizuota. Tokio sukrėtimo neatlaikė jos savininko širdis.

Paramą suteikė rajono savivaldybė

J.Čerkesui-Besparniui skirtą atminimo lentą iš ąžuolo išdrožė Pumpėnuose gyvenantis tautodailininkas Pranas Janulevičius. Tam lėšų skyrė Panevėžio rajono savivaldybė. Už Panevėžio miesto savivaldybės biudžeto pinigus senosiose miesto kapinėse ant J.Čerkeso-Besparnio kapo atstatyta paminklinė lenta, kurioje įrašytos poeto, jo vaikų ir žmonos pavardės. Kūrėjo kapas įtrauktas į lankytinų kapaviečių sąrašą.

Atidengiant atminimo lentą J.Čerkesui-Besparniui, iškilmėse dalyvavo rajono savivaldybės vyriausiasis specialistas paveldui Petras Juknevičius. Renginyje buvo pareikšta mintis, kad žinomo Panevėžio krašto žmogaus J.Čerkeso-Besparnio sodybą vertėtų restauruoti ir joje įkurti muziejų. Ten įmanoma įrengti menę ar parodų galeriją, kur būtų galima rengti poezijos vakarus, dailininkų parodas. Visų buvo paprašyta rinkti išsaugotus poeto daiktus, laiškus, atvirukus ir juos pristatyti Panevėžio kraštiečių klubui „Tėviškė“.

Bernotų kaimas, Panevėžio rajonas

Autoriaus nuotraukos

© 2006 „XXI amžius“