Etika
reklamos ir žiniasklaidos srityje
Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
Apie reklamos ir žiniasklaidos etiką reikėtų kalbėti
dažnai, nes jos nesilaikymas skaudžiai atsiliepia valstybei, kurioje
daugelis piliečių gali jaustis runkeliais, reikalingais tik per
rinkimus, kai kitu metu kiekvienas nebaudžiamas gali pažeidinėti
jų teises.
Apmąstyti konkrečias etines problemas reklamoje
bei jas spręsti trukdo iškreiptas ir nuolat vis labiau nuvertinamas
etikos supratimas. Vis labiau įsigali nuomonė, jog etiniai reikalavimai
yra tik susitarimo dalykas. Įsivyrauja kraštutinis reliatyvizmas,
atsisakymas pripažinti etikos principų bendražmogiškąjį pamatą ir
tiesioginį ryšį su prigimtinėmis žmogaus teisėmis bei asmens orumu.
Klostosi absurdiška ir piktinanti situacija, kai etiniai pasirinkimai
bei vertinimai arba visai ignoruojami, arba sutapatinami su baudžiamosios
ar administracinės teisės kvalifikuojamomis veikomis. Teisinamasi
taip: jei nėra kriminalo požymių, tai nėra ir atsakomybės. Tokiu
būdu griaunama per amžius Europos kultūrose susiklosčiusi nuostata,
kad etika reguliuoja tas žmogaus gyvenimo ir tarpasmeninių santykių
sritis, kurios nepasiekiamos teismams.
|