Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
|
Krikščionybės
ir islamo santykių išbandymas
Mindaugas BUIKA
|
Į krikščionybę atsivertęs
Afganistano gyventojas
Abdulas Rahmanas patyrė
sunkius išbandymus
|
Svarus Popiežiaus kreipimasis dėl konvertito
išlaisvinimo
Dramatiška įvykių eiga tarptautinės bendruomenės
pastangomis siekiant išlaisvinti į krikščionybę atsivertusį Afganistano
gyventoją Abdulą Rahmaną, kuriam pagal islamo šariato teisines normas
grėsė mirties bausmė už apostazę (tikėjimo išsižadėjimą), paskatino
ekspertų diskusiją tiek dėl religijos laisvės padėties neseniai
Talibano režimą išgyvenusioje Vidurio Azijos šalyje, tiek ir visame
musulmonų pasaulyje. Šis klausimas yra tuo aktualesnis, nes, esant
išsiplėtojusiam terorizmui bei kitiems civilizacijų sandūros bruožams,
svarbu išsaugoti tarpreliginio krikščionių ir musulmonų dialogo
pagrindus, nuo kurio nemažai priklauso ir taikos planetoje perspektyvos.
|
|
Etika
reklamos ir žiniasklaidos srityje
Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
Apie reklamos ir žiniasklaidos etiką reikėtų kalbėti
dažnai, nes jos nesilaikymas skaudžiai atsiliepia valstybei, kurioje
daugelis piliečių gali jaustis runkeliais, reikalingais tik per
rinkimus, kai kitu metu kiekvienas nebaudžiamas gali pažeidinėti
jų teises.
Apmąstyti konkrečias etines problemas reklamoje
bei jas spręsti trukdo iškreiptas ir nuolat vis labiau nuvertinamas
etikos supratimas. Vis labiau įsigali nuomonė, jog etiniai reikalavimai
yra tik susitarimo dalykas. Įsivyrauja kraštutinis reliatyvizmas,
atsisakymas pripažinti etikos principų bendražmogiškąjį pamatą ir
tiesioginį ryšį su prigimtinėmis žmogaus teisėmis bei asmens orumu.
Klostosi absurdiška ir piktinanti situacija, kai etiniai pasirinkimai
bei vertinimai arba visai ignoruojami, arba sutapatinami su baudžiamosios
ar administracinės teisės kvalifikuojamomis veikomis. Teisinamasi
taip: jei nėra kriminalo požymių, tai nėra ir atsakomybės. Tokiu
būdu griaunama per amžius Europos kultūrose susiklosčiusi nuostata,
kad etika reguliuoja tas žmogaus gyvenimo ir tarpasmeninių santykių
sritis, kurios nepasiekiamos teismams.
|
|
Kūrėjui
atminimo lenta
Bronius VERTELKA
|
Juozapo Čerkeso-Besparnio
eiles skaito J.Miltinio dramos
teatro aktorius Petras Kežys
|
Per Juozapines Bernotų kaime greta PanevėžioKupiškio
kelio, ant Juozapo Čerkeso-Besparnio gimtosios trobos sienos, buvo
atidengta atminimo lenta. Taip įamžintas šio rašytojo, poeto, Lietuvos
savanorio, gydytojo, advokato, istoriko atminimas.
Neišgąsdino žvarbus vėjas
Pasitaikė saulėta, bet nešilta diena. Pūtė žvarbokas
vėjas. Tačiau tai neišgąsdino norinčiųjų atvykti į renginį, kurį
organizavo Panevėžio kraštiečių klubas Tėviškė ir Karsakiškio
A.Strazdelio pagrindinė mokykla. Rinkosi čia pėsti ir važiuoti,
vienas atmynė dviračiu iš Panevėžio. Pagerbti Lietuvos savanorio
atminimo atvažiavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos
5-osios rinktinės atstovai.
|
|
Nuotaikos
kūrėjos
Benjaminas ŽULYS
|
Servizas Viesulas (1985)
|
Kaune, M.K. Čiurlionio dailės muziejaus Keramikos
muziejuje, atidaryta dviejų menininkių keramikos darbų paroda. Jos
autorės dailininkė porceliano meistrė Irena Petravičienė ir jaunesniosios
kartos dailininkė keramikė Daina Daukšienė. I.Petravičienė savo
ekspoziciją pavadino Velykinė nuotaika, o D.Daukšienė Būsenos.
Abi menininkes sieja grožio pajautimas, meilė žmogui, žemei, paukščiui.
I.Petravičienė subrendusi, tvirta savo kūrybiniuose ieškojimuose
dailininkė, porceliano meistrė.
|
|
Įvairus
skulptoriaus talentas
|
Panevėžietį kūrėją Alfridą Pajuodį
(dešinėje) sveikina fotomenininkas
Petras Kaupelis
|
Panevėžio dailės galerijoje veikė retrospektyvinė
Alfrido Pajuodžio tapybos ir skulptūros darbų paroda. Ji skirta
menininko artėjančiam 50 metų jubiliejui. Parodoje paskutiniųjų
dviejų dešimtmečių kūriniai.
Panevėžietis A.Pajuodis daugiau žinomas kaip skulptorius.
Jo rankoms paklūsta marmuras, akmuo, granitas, metalas, medis. Menininko
darbų yra daugelyje pasaulio šalių. A.Pajuodžiui teko dirbti Prancūzijoje,
Vokietijoje, Amerikoje, Ispanijoje, Belgijoje, Italijoje, Austrijoje,
Olandijoje, Latvijoje. Priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą, jis
buvo jauniausias šios kūrybinės organizacijos narys.
|
|
Pirmoji
naujoje galerijoje
|
Ričardas Ničajus produktyviai
dirbantis menininkas
|
Panevėžyje meno mylėtojams duris atvėrė dailės
galerija Arda, kurioje pristatyta Ričardo Ničajaus tapybos darbų
paroda.
Dailininkų sąjungos nario R.Ničajaus kūryboje
vyrauja religinė tematika. Parodos atidaryme kalbėjęs menininkas
neslėpė, jog tai atėjo iš vaikystės. Tai, ką bandau parodyti savo
kūriniuose, yra kaip mano malda ar atgaila, kaip mano mintys ar
apmąstymai. Tapydamas paveikslus, jaučiu dvasinį pakylėjimą,
sakė dailininkas. Viena R.Ničajaus pažįstama, apsilankiusi Italijoje,
jam pasakė: Ten mačiau daug meno kūrinių, tačiau už religinio turinio
darbus nieko nuostabesnio neregėjau.
|
|
Steponas
Darius kariuomenėje ir Lietuvos sporte
|
Knygos Steponas Darius
kariuomenėje ir Lietuvos sporte
autorius dr. Steponas Gečas
prie stendo apie S.Dariaus
sportinę veiklą Lietuvos
kariuomenėje ir visuomenėje
|
Apie Darių ir Girėną, garsiuosius lietuvių lakūnus,
kurie skrydžiu per Atlantą išgarsino Lietuvą visame pasaulyje, parašyta
labai daug. Tačiau apie S.Dariaus indėlį į Lietuvos sporto vystymą
kariuomenėje ir visuomenėje tik užuominos. Šią spragą didžia dalimi
užpildė dr. Stepono Gečo parengta iliustruota knyga Steponas Darius
kariuomenėje ir Lietuvos sporte, kurioje gausu dokumentikos, gyvų
liudininkų prisiminimų.
|
|
Knyga
apie laisvės karžygius
|
Knygos Tėvynei jo plakė širdis viršelis
|
Pedagogų, ypač istorikų, dėmesį tikrai turėtų
patraukti buvusio mokytojo Algimanto Petrausko išleista knyga Tėvynei
jo plakė širdis. Tai dar vienas paminklas partizanų vadui Petrui
Bartkui-Žadgailai atminti ir jo gimimo 80-osioms metinėms paminėti.
Penkios apybraižos, parašytos remiantis biografiniais
faktais ir buvusių bendražygių partizanų bei ryšininkų pasakojimais,
atskleidžia skaitytojui stipraus ir valingo kovotojo už Tėvynės
laisvę, Pakapurnio kaimo didvyrio portretą.
|
|
Neramus
laukimas Kijeve
Oranžiniams Ukrainoje dar per anksti švęsti pergalę
|
Kas taps Ukrainos premjeru:
regionų partijos lyderis
Viktoras Janukovičius,
Julija Tymošenko ar dar kas nors?
|
Nors Ukrainos Aukščiausiosios Rados rinkimų rezultatai
nuo anksčiau skelbtų bemaž nepasikeitė ir į parlamentą iš 45 pateko
tiktai penkių partijų atstovai, kelios partijos ėmė reikalauti kai
kuriose rinkimų apygardose perskaičiuoti balsus. Tačiau net jeigu
tai ir bus padaryta, parlamento sudėčiai neturės jokios įtakos.
Tebevyksta tiktai diskusijos, iš kokių šaltinių rinkimus laimėjusios
partijos gavo tiek daug pinigų rinkimų kampanijai. Teigiama, kad
kiekvienam rinkėjui buvo išleista nuo 10 iki 30 dolerių. Tiek neišleidžiama
dargi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Bet tai jau nebesvarbu. Aišku,
savo pirštus čia prikišo ir Maskva.
|
|
Pokyčiai
Tel Avive
|
Laikinasis Izraelio ministras
pirmininkas Ehudas Olmertas
|
Kovo 28 dieną Izraelyje įvyko Kneseto (parlamento)
rinkimai, kurie buvo laikomi labai svarbiais ne tik Izraeliui, bet
ir Palestiniečių autonomijai bei visam Artimųjų Rytų procesui. Visos
apklausos prieš rinkimus skelbė, kad daugiausia balsų surinks sausio
4 dieną patyrusio sunkų insultą, po kurio jį ištiko gili koma, premjero
Arielio Šarono įkurta nauja partija Kadima. 120 vietų Izraelio
parlamente Kadimai buvo pranašaujama mažiausiai 40 mandatų.
|
|
Apie
sąžinės (ne)graužimą
Neseniai Lenkijos generolas Voicechas Jaruzelskis,
1981 metų gruodį siekęs sutramdyti tautoje kilusį pasipriešinimą
vadovaujant nepriklausomai Solidarumo profsąjungai ir įvedęs karo
stovį komunistinėje Lenkijoje, buvo apdovanotas kaip Sibiro tremtinys.
Mat jo šeima, po karo prisiglaudusi Lietuvoje, Vilkaviškyje, buvo
ištremta į Sibirą, bet ten prabuvo tik porą metų. Grįžęs į Lenkiją,
Jaruzelskis tapo komunistinės Lenkijos karininku, sėkmingai pasiekęs
aukštus postus, o Solidarumo krizės metais iš vidaus reikalų ministro
buvo pakeltas į premjero pareigas ir netrukus, 1981 metų gruodį,
įvedė karo stovį ir susidorojo su Solidarumo aktyvistais.
|
|
Favoritai
ir posūniai
Petras KATINAS
Aiškiai jausdamas artėjančius Lietuvai sunkius
laikus, prof. Stasys Šalkauskis 1939 metų pavasarį laikraštyje XX
amžius (1939 05 23) paskelbė straipsnį Pilietinės vienybės besiekiant.
Jame šis iškilus Lietuvos filosofas rašė: Vienybės, solidarumo,
taikingumo negali būti tarp piliečių ten, kur nelygiai traktuojamos
įvairios visuomeninės grupės, kur žmonės yra skirstomi į favoritus
ir posūnius.
|
|