| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Kada ir kaip pajudės Pažaislio vienuolyno komplekso išsaugijimo darbai?
Iš anksčiau skelbtų publikacijų XXI amžiaus skaitytojai jau žino, kokioje sunkioje būklėje yra atsidūręs Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis. Ta būklė ypač pablogėja žiemos metu, kai ten gyvenančios seserys kazimierietės savo jėgomis ir lėšomis nepajėgia apšildyti didžiulių šio barokinio paminklo patalpų. Kai Vilniuje Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukakčiai statomi didžiuliai Valdovų rūmai, šis unikalus XVII amžiaus statinys ir toliau lieka pamirštas valstybės. 50 tūkst. litų, dribtelėjusių lyg netyčia iš Vyriausybės kišenės, nė kiek nepagerino vienuolyno išsaugojimo padėties: tik vienos geradarės verslininkės E.Krasnadamskienės, kurią surado Kauno klubas Zonta, paramos dėka didžiulės patalpos buvo šildomos šią ir praėjusią žiemą. Už valstybės suteiktus nedidelius pinigus, deja, bus galima įsigyti tik galingesnę krosnį. Tik liūdnai galima konstatuoti, kad LDK didikas Pacas Pažaislio vienuolyną sugebėjo pastatyti per 45 metus, o restauravimo darbai jau trunka ilgiau nei 50 metų. Vyriausybės rūpestis vienuolynu išsijudina labai lėtai. 2005 m. spalio 11 d. premjero potvarkiu sudaryta darbo grupė iš Kultūros ministerijos valdininkų šiaip ne taip kovo pabaigoje parengė Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblio išsaugojimo 2006-2010 metų programą, kuri, pateikdama tokius vertingus programos tikslus, kaip ansamblio kulto paskirties išsaugojimas, naudojant jį visuomenės kultūrinėms reikmėms, ir įsipareigojimas pristatyti šį kultūros paminklą Lietuvos ir pasaulio visuomenei visiškai nenumato kokių nors esminių šio paminklo išsaugojimo darbų. Išties tarp vadinamųjų programos įgyvendinimo priemonių yra numatyti tik jų terminai (nuo 2006 metų trečio ketvirčio iki 2010 metų), net neįvertinant priemonių darbų finansavimo. Tiesa, yra nurodyta, kad programos priemonės, t.y. įvairiausi tyrimai ir kita, įgyvendinamos iš valstybės biudžeto. Priemonėse taip pat numatyta parengti projektą Europos ekonominės erdvės paramai iš Norvegijos finansinio mechanizmo gauti. Reikalas gana neaiškus. Taip ir liko neaišku, kurgi išsibarstė Kultūros paveldo departamento beveik du milijonai litų, tariamai panaudoti Pažaislio ansamblio tvarkymo darbams. Praėjusią savaitę pas Kauno vicemerą Kazimierą Kuzminską susirinkę Pažaislio ansamblio išsaugojimo visuomeninės grupės nariai stebėjosi, kad ilgai rengtoje programoje numatytos tik vienuolyno turizmo populiarinimo priemonės: pažintinio leidinio ir turistinės informacijos priemonių parengimas, vienuolyno ansamblio pritaikymo turizmo reikmėms galimybių studijos parengimas ir kita. O kurgi numatytos tikrosios šio barokinio paminklo išsaugojimo priemonės? Jų nėra. Kaip pažymėjo Kauno moterų klubo Zonta vadovė Lolita Vyžintienė, programa visiškai nenumato jokių valstybės skirtų lėšų netgi būsimos žiemos šalčiams nugalėti. O ką jau kalbėti apie svarbesnius darbus unikaliam ansambliui išsaugoti? Nė kiek neužsimenama apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų galimybes. Programoje niekaip neįvertinta ir tai, kad vis dar nesuderinti Lietuvos įstatymai trukdo tiek savininkams, tiek Kauno miesto savivaldybei ir Kultūros ministerijai prašyti pinigų iš minėtų struktūrinių fondų. Juk be stambių lėšų jokie realūs, rimti, brangiai kainuojantys darbai (visų pamatų hidroizoliacijos tvarkymas, vėdinimo ir ventiliacijos sistemų sutvarkymas ir kt.), reikalingi Pažaislio ansambliui išsaugoti, yra visiškai neįmanomi. Elgiamasi taip, lyg Pažaislio ansamblis nebūtų įtrauktas į Lietuvos kultūros paminklų sąrašą viskas suverčiama ant savininko, t.y. seserų kazimieriečių pečių. Ir tik lyg atsitiktinai priemonėse nurodoma, kad 2007 metų pabaigoje bus atlikta Pažaislio ansamblio vertingųjų savybių analizė ir vertinimas pagal UNESCO Pasaulio paveldo komiteto reikalavimus. Tačiau taip sprendžiant ansamblio išsaugojimą kyla klausimas jeigu nerandama lėšų mažiems darbams, tai argi bus jų surasta didiesiems ?.. XXI
© 2006 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |